Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, būtina skirti didesnį dėmesį eismo saugumo užtikrinimui šalies keliuose. Anot jos, reikalingos papildomos saugumo priemonės. Tiesa, pripažįstama, kad pastarosios yra brangios ir tam reikalingas didžiulis finansavimas, todėl sprendimai galėtų būti įgyvendinami etapais.
„Tokie skaudūs eismo įvykiai mus paskatina įvertinti situaciją keliuose. Pastaruoju metu tikrai galėjome džiaugtis geromis tendencijomis ir Europos Sąjungoje išsiskyrėme kaip ta šalis, kuri sugebėjo 50 proc. sumažinti žuvusiųjų skaičių. Bet pastarieji įvykiai tikrai verčia mus atkreipti dėmesį ir įsivertinti, ar mūsų taikomos priemonės, tiek teisinės, tiek kitos yra veiksmingos ir duoda efektą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Taip pat skaitykite
Svarbu ne tik fizinės priemonės
Anot jos, šį rytą Susisiekimo ministerijos atstovai jau pristatė atliekamus ir planuojamus darbus, susijusius su saugaus eismo užtikrinimu.
„Šiandien aptarėme, kad galvojama apie papildomas saugumo priemones, kurios galėtų atsirasti mūsų keliuose. Žinoma, jos yra brangios, matyt, reikėtų susidėlioti etapais, kaip mes tą saugumo infrastruktūrą galėtume diegti savo keliuose. Ir tai yra mūsų ateities susitarimas“, – tęsė ji.
Anot A. Bilotaitės, antras būdas, kaip būtų galima užtikrinti didesnį saugumą keliuose, yra socialinė reklama. Anot jos, anksčiau buvo sukurta sėkminga pavyzdžių, kurie davė teigiamą efektą ir tai buvo susiję su žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimu.
„Žinau, ir šiandien buvo pristatyta, kad Susisiekimo ministerija tikrai dirba prie to ir skiriamas nemažas finansavimas, socialinė reklama yra organizuojama. Šiandien aptarėme, kad būtų galima peržiūrėti tos socialinės reklamos turinį“, – sakė ministrė, ir pridūrė, kad bus tęsiamos diskusijos ir su Švietimo, sporto ir mokslo ministerija dėl edukacijos ugdymo įstaigose.
Svarstoma apie laisvės atėmimą ir baudos balų sistemą
Ministrė atkreipė dėmesį, kad neseniai šalyje įsigaliojo griežtesni įstatymai Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, už kai kuriuos nusižengimus netgi konfiskuojamos transporto priemonės. Kadangi pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų lapkritį, pasak A. Bilotaitės, kol kas anksti vertinti, ar griežtesnė tvarka duoda norimą rezultatą.
„Bet šiandien, kai buvo kalbamasi su policijos generaliniu komisaru, kuris pristatė savo siūlymus, kokie jie būtų siekiant gerinti situaciją keliuose, buvo įvardyta, kad turime dvi grupes: asmenis, kurie laikosi taisyklių, ir yra kita grupė, kuri nepaiso nieko nepaisant to, ar skiriamos didesnės baudos, ar konfiskuojamas automobilis.
Kalbant apie tai, kokios teisėkūros priemonės galėtų būtų paveikios tokiems asmenims, matyt, pasiūlymas yra grįžti prie svarstymo, kas yra buvę kažkada, kad jeigu asmuo yra sisteminis pažeidėjas, kalbėti apie paketą paslaugų, kurių jis negalėtų gauti, kol nebūtų išspręstos problemos. Tai yra įvairios priemonės, pavyzdžiui, transporto priemonės registravimo ar kitokios paslaugos, kurias šie pažeidėjai šiandien gali gauti“, – aiškino ministrė.
Kitas pasiūlymas, kuris buvo išsakytas, yra nulinė tolerancija kai kuriems KET pažeidimams. Apie kokius pažeidimus kalbama, ministrė nedetalizavo. Galiausiai, anot A, Bilotaitės, buvo iškelta mintis dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
„Tai būtų realus laisvės atėmimas. Matyt, reikia pasvarstyti, kad tie asmenys, kurie yra pažeidėjai, kurie yra rizika mūsų visuomenei, <...> turėtų kažkaip jausti, kad gali sulaukti realios atsakomybės“, – pridūrė ministrė.
Ji akcentavo, kad veikiausiai bus grįžtama ir prie diskusijos apie seniau Lietuvoje egzistavusią baudos balų sistemą. Apie tai neseniai rašė portalas LRT.lt.
Taip pat skaitykite
„Tikriausiai verta galvoti apie kompleksą visų priemonių, nes mūsų tikslas yra ne sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, bet pasiekti, kad nežūtų žmonės. Nes kiekvienas žuvęs žmogus keliuose mums yra per daug. Tai yra netoleruotina ir visos institucijos privalo padaryti viską“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Tikslas – nulis žūčių
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė kalbėjo, kad pastarieji eismo įvykiai iš tiesų neramina, todėl svarbu reaguoti ir imtis veiksmų. „Mums, kaip ministerijai ir politikos formuotojai, šioje srityje svarbiausia yra „Vizija – nulis“ politika, tai yra vienintelis tikslas“, – sakė ji.
Visgi ji sakė, kad nors Lietuva ir sulaukė įvairių apdovanojimų už padarytą pažangą, įvykusios avarijos ir žūtys keliuose skatina peržiūrėti įgyvendinamas priemones, kurios yra naudojamos, ir galvoti, kaip ateityje išvengti panašių nelaimių.
„Iš aibės naudojamų priemonių matome, kad būtent greičio matuokliai yra viena iš tų priemonių, kuri rodo didžiulį efektą ir matome drastiškus pokyčius pažeidimų atvejų skaičiuje. Tai tikrai paveiki priemonė ir tikrai planuojame ieškoti būdų, kaip būtų galima tokių priemonių diegti dar daugiau“, – kalbėjo A. Vaiciukevičiūtė.
Viceministrė taip pat pabrėžė, kad nėra momentinių sprendimų, kurie galėtų kardinaliai pakeisti eismo situaciją šių tragiškų avarijų kontekste. „Todėl ypatingai svarbus švietimo elementas, nes matome, kad vis tik didžiulės problemos kyla iš žmonių neatsargaus vairavimo, alkoholio vartojimo, pasirenkamo nesaugaus atstumo nuo kitų automobilių. Iš tikrųjų yra labai daug problemų, kurias reikėtų spręsti švietimo kontekste“, – akcentavo ji.
„Šaltas dušas“
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažino, kad, kalbant apie eismo saugumo situaciją šių metų pradžioje, tai yra tarsi „šaltas dušas“.
„Po keleto optimistinių metų, kai skaičiai iš tikrųjų mažėjo ir prisiminus praėjusių metų rezultatą, t. y. 120 žuvusiųjų keliuose, prisimenant ankstesnius laikotarpius, 1991 metais buvome praradę arti 1200 eismo dalyvių šalies keliuose.
Dabar situaciją turime tokią, kad avaringumas yra tapatus praėjusių metų avaringumui, turiu omenyje įskaitinių eismo įvykių skaičių. Jis yra padidėjęs 3 proc., sužeistųjų irgi padaugėjo 3 proc. Tačiau 70 proc. yra padidėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius“, – detalizavo R. Požėla.
Anot jo, policija suskaičiavo, kad šiemet jau įvyko 5 itin skaudūs eismo įvykiai, kuriuose žuvo du ir daugiau eismo dalyvių. Iš viso minėtose avarijose gyvybių neteko 14 asmenų. „Tai iliustruoja, kad šių metų eismo įvykiai savo pasekmėmis yra tragiškesni“, – kalbėjo jis.
Avarijų kaltininkai – policijos klientai
Pasak R. Požėlos, remiantis prokuroro surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga apie neseniai įvykusį eismo įvykį Kaune, paaiškėjo, kad potencialiai avariją sukėlusio asmens biografijoje yra 9 teistumai ir 29 administracinės nuobaudos. Didžiąją dalį jų sudaro KET pažeidimai.
„Šitas asmuo buvo policijos klientas ne dėl KET, bet ir dėl kitų pažeidimų“, – pridūrė policijos vadas.
Savo ruožtu eismo įvykio Vilniaus rajone galimas kaltininkas (26 metų) savo sąskaitoje turėjo 13 administracinių pažeidimų, iš kurių 8 – neturint teisės vairuoti.
„Šis asmuo išėjo anapilin palikęs valstybei 3200 eurų skolą. Šie du eismo įvykiai rodo, kad mūsų problema yra piktybiniai asmenys, kurie pažeidinėja eismo taisykles. Ir matome, kad tas teisės aktų paketas jų atžvilgiu neveikia taip, kaip turėtų veikti. Todėl vienas iš mūsų siūlymų yra grįžti prie vadinamojo socialinio paketo klausimo. Šitas klausimas policijos iniciatyva jau buvo nukeliavęs iki Seimo praeitoje kadencijoje.
Mes siūlėme, kad asmenys, skolingi valstybei, negalėtų imti paskolos, registruoti transporto priemonės, patys atlikti automobilio techninės apžiūros. Iš mūsų visų pasiūlymų liko vienas, kad toks asmuo negalėtų pasikeisti vairuotojo pažymėjimo“, – tęsė jis.
R. Požėla paminėjo, kad svarstoma grįžti ir prie tolerancijos atsisakymo kalbant apie greičio viršijimą. Šiuo atveju už greičio viršijimą iki 10 km/val. yra numatytas tik įspėjimas, jeigu greitis pirmą kartą per metus viršijimas 10–20 km/val., gresia 6 eurų bauda.
„Ši bauda yra mažesnė, nei valstybės kaštai aptarnauti šitą baudą. Mes turime Vakarų Europos patirtis, kur tolerancija galbūt siekia 1–2 km/val., o nuo bet kokio kito greičio viršijimo prasideda realios piniginės bausmės“, – detalizavo R. Požėla.
Anot jo, taip pat bus keliamas klausimas dėl galimybės tam tikrus asmenis už KET pažeidimus laikinai izoliuoti nuo visuomenės, skiriant jiems areštą. „Tačiau vėlgi, tai bus politinis apsisprendimas“, – sakė R. Požėla.
Policijos vadas pridūrė, kad šiuo metu jau rengiamas pakeitimų paketas, jis artimiausiomis savaitėmis turėtų pasiekti Vyriausybę ir Seimą svarstymams.
Pasipylė skaudžių avarijų
LRT.lt primena, kad reaguodama į nelaimes, kuomet pastaruoju metu šalyje įvyko kelios mirtinos avarijos, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su policijos ir Susisiekimo ministerijos atstovais ketvirtadienio rytą aptarė eismo saugumo situaciją.
Itin skaudi avarija įvyko pirmadienio rytą Vilniaus rajone. Tuomet, susidūrus sunkvežimiui ir, kaip įtariama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam lengvajam automobiliui, žuvo penki žmonės, iš jų trys – nepilnamečiai.
Kiek anksčiau savaitgalį Kauno rajone į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Audi A4“ susidūrė su „Citroen C3“, per eismo įvykį žuvo trys žmonės.
