Inovacijų agentūrai šiemet planuojant pertvarką, kuri turėtų paliesti ir apie penktadalį jos darbuotojų, kai kurie verslo atstovai ir parlamentarai sako, kad tokie pokyčiai reikalingi.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) tikisi, kad pertvarka leis agentūrai veikti efektyviau, o Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) planuojamą pertvarką vertina kaip galimybę peržiūrėti visos inovacijų sistemos veikimą.
Kai kurie parlamentarai irgi sako, kad dabar tinkamas laikas agentūroje peržiūrėti ne tik darbuotojų skaičių, bet ir funkcijas. Pasak jų, pertvarka reikalinga ne tik Inovacijų agentūrai, bet ir kitoms įstaigoms.
Verslas: permainų reikia
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas iš agentūros tikisi efektyvumo, bendradarbiavimo lankstumo ir greitos reakcijos.
„Jeigu nauja vadovė paskirta ir tuo pačiu steigėjas, akcininkas mato vieną iš priemonių efektyvinimo per darbuotojų optimizavimą, reiškia, mažinant darbuotojų kiekį, bet gal didinant kompetencijas ir atlyginimų politiką kitiems. Tai yra vienas iš tų būdų, kaip yra efektyvinama“, – BNS teigė jis.
„Ne tiek yra svarbu žiūrėti, kas dabar vyksta, kiek žiūrėsime po metų, kitų, kokie bus rezultatai iš to“, – teigė jis.
Pasak LVK vadovo, veiklą efektyvinti atleidžiant dalį darbuotojų versle, iš kurio atėjusi agentūros vadovė, yra dažna priemonė.
„Tai normali priemonė. Yra toks matymas, kad viešajame sektoriuje, ypač darbuotojų skaičius kartais nesisieja su produktyvumu ir kokybe“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Darbuotojų mažinimą jis vadina radikaliu ir drąsiu sprendimu, kurių viešajam sektoriui kartais trūksta.
„Dažniausiai niekas kompetentingų ir efektyviai dirbančių žmonių neatleidžia. Reiškia, vis dėlto yra tam tikri efektyvumo iššūkiai, kada yra priimami tokie sprendimai“, – sakė A. Romanovskis.
Tuo metu LPK planuojamą pertvarką vertina kaip galimybę peržiūrėti visos inovacijų sistemos veikimą, sumažinti biurokratiją ir geriau pritaikyti valstybės paramos priemones prie realių verslo poreikių.
„Konkretūs efektyvumo tikslai yra reikalingi. Kartu tai proga įvertinti, kaip veikia visa inovacijų sistema ir kur šiandien prarandamas laikas, lėšos bei galimybės“, – sakoma LPK išplatintame pranešime.
Pasak LPK inovacijų eksperto Artūro Jakubavičiaus, sistema vis dar fragmentuota, nepakankamai orientuota į rezultatą, o priemonės dažnai neveikia kaip vientisa inovacijų grandinė.
Parlamentarai: optimizuoti reikėtų ne tik Inovacijų agentūrą
Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad agentūros pertvarkai yra pats geriausias laikas, nes sujungus kelias įstaigas nebuvo nė vienos pertvarkos.
„Pribrendęs reikalas yra tai padaryti, nes Inovacijų agentūra buvo sukurta sujungus bene keturias įvairias verslo paramos, informavimo ir panašias viešąsias įstaigas. Tai nuo to laiko galime matyti visą kokteilį įvairiausių Inovacijų agentūros užsiėmimų: nuo paprastų konsultacijų iki parodų organizavimo, programų administravimo, pinigų dalinimo. Tai turint galvoje, kad tikro optimizavimo arba to efektyvumo pastaruoju laikotarpiu pasiekta nebuvo po šito sujungimo, matyt, yra pats laikas peržiūrėti ne tik darbuotojų skaičių“, – BNS teigė jis.
Pasak jo, agentūros etatų skaičius yra per didelis.
„Įsivaizduokite, kas yra 357 žmonės... Už ministeriją dvigubai daugiau. Kai kuriose ministerijose su pavaldžiomis įstaigomis tiek nesusidaro darbuotojų“, – tvirtino G. Paluckas.
Jo teigimu, taip pat būtina peržiūrėti agentūros funkcijas: „Kai kurios iš jų yra, švelniai tariant, menkavertės – pavyzdžiui, konsultacijos, kaip įsteigti įmonę“.
„Tai dabar reikia pažiūrėti, kiek tos visos funkcijos Inovacijų agentūroje yra reikalingos ir prasmingos. Manau, kad ten tikrai yra erdvės optimizavimui ir darbuotojų skaičius yra gerokai per didelis, ir funkcijos kai kurios yra paveldėtos iš to sujungimo laikotarpio, kurios tikrai nėra aktualios, bet jos kainuoja pinigų. Todėl tą optimizavimą tikrai labai sveika padaryti“, – teigė G. Paluckas.
Pasak jo, būtų gerai, kad pertvarkos vyktų ir kitose įstaigose.
„Būtų labai gerai, kad agentūra būtų pirma kregždė, bet ne paskutinė iš įvairiausių agentūrų ir institucijų, kurios auga ir auga nenumaldomai. Lygiai taip pat ir valstybės įmonėse kai kuriose administracijos pučiasi pastaruoju metu. Kaštai didėja, o paslaugų kokybės klausimo niekas nekelia“, – kalbėjo parlamentiniame Ekonomikos ir inovacijų komitete dirbantis G. Paluckas.
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Lingė BNS mano, kad siekis mažinti agentūros išlaidas administravimui ir kartu didinti efektyvumą – sveikintina kryptis.
Pasak jo, sėkmės atveju tokio pavyzdžio norėtųsi ne iš vienos agentūros, o viso viešojo sektoriaus.
„Ši valdžia žadėjo trečdaliu sumažinti biurokratinę naštą, todėl kadencijai einant į antrą pusę norėtųsi kur kas daugiau tokių siekių ir konkrečių pavyzdžių, ne vieno parodomojo atvejo, kuris greičiau sietinas su naujos vadovės planais, nei sistemine Vyriausybės politine linija“, – tvirtino M. Lingė.
Jo teigimu, Vyriausybės programoje nebuvo kalbama apie šios agentūros pertvarką.
„Keisčiau atrodo įgyvendinimo procesas, kai slapstomas ministerijos lūkesčių laiškas. Klausimas, ar tokie laiškai, kaip ir valstybinių įmonių atveju, neturėtų būti skelbiami viešai. Tik taip galima kontroliuoti tiek dėl keliamų tikslų, tiek vertinant jų pasiekimą. Tai ypač aktualu, kai šios Vyriausybės programa, nors ir didelė apimtimi, tačiau ypač skurdi konkrečiais pamatuojamais kriterijais. Svarbiausia, kad dėl mažėjančios agentūros nenukentėtų paslaugų greitis, kokybė ir ambicija sparčiau diegti inovacijas“, – kalbėjo M. Lingė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas BNS teigė, kad agentūros personalą norima sumažinti maždaug nuo 350 iki 280 etatų – atsisakyti pareigybių, kurios „nekuria vertės ekonomikai ir verslui, o yra papildoma biurokratinė našta“.
