Po pastarąsias kelias dienas trukusio stipraus dirbtinio intelekto bendrovių išpardavimo vakar įvyko rinkų lauktas atšokimas, pasižymėjęs itin didele jėga.
NASDAQ šoktelėjo 2,78 proc., o S&P 500 – 1,66 procento. Tokių įmonių kaip „Micron“, „SanDisk“ ir „Western Digital“ akcijos per dieną pabrango tarp 15 ir 25 procentų. Bendrai informacinių technologijų sektorius paaugo 5,2 proc., prie ko reikšmingai prisidėjo po gerų ketvirčio rezultatų paskelbimo 16 proc. pabrangusios „Microsoft“ akcijos. Gerais rezultatais taip pat pasižymėjo nebūtinojo vartojimo (+1,6 proc.) ir pramonės (+1 proc.) sektoriai. Tuo tarpu labiausiai krito komunikacinių paslaugų (-2,5 proc.) sektorius, kurį žemyn tempė po ketvirčio rezultatų apie 8 proc. smukusi „Meta“ akcijų kaina. Grįžęs investuotojų dirbtinio intelekto optimizmas persikėlė ir į Azijos biržas, kur Korėjos KOSPI indeksas šiandien pašoko net 18 procentų.
„Apple“ vakar paskelbė rekordinius ketvirčio rezultatus – pajamos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 16 proc. iki 109,4 mlrd. USD. Pelnas vienai akcijai (EPS) siekė 2,02 USD ir 7 proc. viršijo analitikų prognozes. Nepaisant lūkesčius pranokusių rezultatų, akcijų kaina po prekybos valandų smuko daugiau nei 6 proc., investuotojams neigiamai sureagavus į silpnesnes ateinančių ketvirčių augimo gaires, kurias lemia tiekimo grandinių sutrikimai.
„Amazon“ rezultatai taip pat viršijo rinkos lūkesčius, o investuotojus itin pozityviai nuteikė debesų kompiuterijos verslo (AWS) segmentas, užfiksavęs sparčiausią augimą per pastaruosius 18 ketvirčių. AWS pajamos siekė 42,2 mlrd. USD ir buvo 37 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendros „Amazon“ pajamos per metus išaugo beveik 20 proc. iki 201 mlrd. USD, o EPS siekė 5,75 USD ir daugiau nei tris kartus viršijo analitikų prognozes. Po prekybos valandų „Amazon“ akcijų kaina šoktelėjo apie 10 procentų.
Ekonomikos augimas Europoje paspartėjo, o JAV – sulėtėjo. Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc., po 0,2 proc. siekusio nuosmukio pirmąjį ketvirtį. Metinis ekonomikos augimo tempas pasiekė 1 proc. ir buvo maždaug dvigubai spartesnis, nei prognozavo ekonomistai. Nepaisant padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo ir aukštesnių energijos kainų, Europos ekonomika pasirodė gerokai atsparesnė, nei buvo tikėtasi. Tuo tarpu JAV ekonomikos augimas sulėtėjo – metinis BVP augimo tempas antrąjį ketvirtį siekė 1,5 proc., buvo mažesnis nei rinkos prognozuoti 2 proc. ir nusileido pirmojo ketvirčio 2,1 proc. augimui.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar žengė aukštyn. STOXX 600 indeksas augo 0,77 proc., prie ko labiausiai prisidėjo informacinių technologijų (+3,4 proc.), pramonės (+1,9 proc.), žaliavų (+1,8 proc.) ir finansų (+1,5 proc.) sektoriai. Prasčiausius rezultatus fiksavo sveikatos priežiūros (-2,5 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1,6 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX augo 0,6 proc., Prancūzijos CAC – 0,92 proc., Italijos FTSE MIB – 1,29 proc., o Baltijos šalių birža išsiskyrė 0,17 proc. mažėjimu.
Japonijos centrinis bankas (BOJ) šiandien paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą – 1,00 proc. lygyje, kaip ir prognozavo ekonomistai. Sprendimas buvo priimtas 8–1 balsų dauguma – vienintelis nesutikęs narys pasisakė už palūkanų normos didinimą iki 1,25 proc. Nuo 2025 m. sausio BOJ palūkanas padidino keturis kartus, o paskutinį kartą 25 baziniais punktais iki 1,00 proc. jos buvo pakeltos 2026 m. birželio mėnesio posėdyje – tai aukščiausias BOJ palūkanų lygis nuo 1995 metų. BOJ dar kartą patvirtino, kad ateityje toliau didins palūkanas, jei tai pateisins ekonomikos ir kainų pokyčiai. Įdomu tai, kad Japonijos valdžia vakar įsikišo į valiutų rinką likus vos kelioms valandoms iki BOJ sprendimo. Dėl intervencijos Japonijos jena buvo sustiprėjusi net 3,3 proc., tačiau po sprendimo palikti palūkanas nepakeistas dalį prieaugio prarado ir susilpnėjo net 0,9 proc. – iki 160,88 jenos už JAV dolerį.
