Žmonėms nuo šių metų leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų ir daugiau nei 500 tūkst. jų jau atsiėmus dalį ar visas sukauptas lėšas, gyventojams grąžinta daugiau nei 3 mlrd. eurų suma sudaro 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.
„Gyventojams yra grąžinta beveik trys milijardai eurų – milžiniška suma. Ir labai gerai ją matyti kontekste, kas yra tie trys milijardai eurų. Tai yra trys procentai Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto – tai yra didžiulė suma, arba kitaip tariant, 6 proc. metinių disponuojamų pajamų“, – pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes trečiadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus.
Pasak jo, žmonių atsiimtos lėšos sušvelnins energetinės krizės poveikį ekonomikai.
„Jeigu darome prielaidą, kad vartojimui būtų skirta pusė–pusantro milijardo eurų, iš esmės makroekonomine prasme visiškai yra kompensuojamas neigiamas energijos kainų poveikis ekonomikai“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovo teigimu, balandį išaugę ilgalaikio vartojimo prekių – elektronikos, baldų, kitų ne maisto produktų pardavimai reiškia, kad „dalis atsiimtų pinigų jau grįžta į ekonomiką“.
„Be jokios abejonės, tai yra teigiamas ir ekonomiką skatinantis impulsas, kuris visų pirma sutapo su tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir kokį tai turi neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.
Kaip rašė BNS, pensijų kaupimą pirmąjį ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti apie 860 tūkstančių.
Pasak G. Šimkaus, iš antros pakopos fondų per pirmąją bangą Lietuvoje buvo atsiimta daugiau lėšų nei Estijoje per visą laikotarpį: „Tiesmukai lyginti su Estija tikrai negaliu ir tas lėšų atėjimas į ekonomiką išsitęs per laiką ir tai yra kur kas didesni pinigai negu Estijos atveju.“
LB duomenimis, 72 proc. (2,06 mlrd. eurų) gyventojų atsiimtų lėšų balandį buvo gyventojų sąskaitose, 16 proc. (450 mln. eurų) – išsigryninta, 3 proc. (80 mln. eurų) – skirta išankstiniam būsto paskolų grąžinimui, dar 3 proc. (80 mln. eurų) – išankstiniam vartojimo bei kitų paskolų grąžinimui, 1 proc. (30 mln. eurų) – įmokoms į trečiosios pensijų pakopos fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Dvejų metų galimybių langas pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti lėšas atsivėrė šių metų pradžioje ir baigsis 2027-ųjų pabaigoje.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
Dėl MMA ir NPD didinimo reikėtų spręsti atskirai
Vyriausybei nesutinkant su darbdavių ir profsąjungų prašymu kitąmet kartu su minimalia mėnesio alga (MMA) pakelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), G. Šimkus sako, kad dėl MMA ir NPD didinimo reikia spręsti atskirai.
Jo teigimu, NPD didinimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis, kurios dabar yra gana ribotos dėl sparčiai augančių išlaidų.
„NPD didinimą manau, kad kaip klausimą reikia matyti atskirai nuo minimalios mėnesinės algos“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.
Pasak centrinio banko vadovo, MMA turi būti didinama, tačiau suderinti jos ir NPD didinimą nepakenkiant biudžeto galimybėms sklandžiai finansuoti kitas sritis būtų sudėtinga.
„Kas nekelia abejonių, kad turi augti minimali mėnesinė alga. Kaip surasti tą santykį tarp minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir viešųjų finansų tvarumo, kurie yra po įtampa, yra sudėtingas uždavinys“, – tikino LB vadovas.
Kaip rašė BNS, Trišalės tarybos posėdyje antradienį darbdavių ir darbuotojų atstovai pasiūlė MMA kitąmet didinti 7,2 proc. (83 eurais), kartu 4 proc. (30 eurų) pakeliant ir NPD, tačiau tam paprieštaravo Vyriausybės atstovai, pasiūlę MMA didinti 8 proc., arba 92 eurais iki 1245 eurų (iki mokesčių).
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk posėdyje sakė, kad jau anksčiau buvo sutarta, jog svarstant 2027-ųjų MMA dydį apie NPD didinimą buvo sutarta nediskutuoti.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybė nesiėmė svarstyti jų siūlymo.
Finansų viceministras Darius Sadeckas posėdyje teigė, kad siūlymas kartu su MMA didinti NPD valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų. Anot jo, kitąmet augs papildomas NPD tėvams, auginantiems vaikus, kuris valstybės ir savivaldybių biudžetams kainuos beveik 90 mln. eurų.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
