Šiemet nuo sausio iki birželio vidurio Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 42 pranešimus dėl nesaugios paukštienos, kai pernai jų buvo 18.
Tarnybos Gyvūninių produktų skyriaus specialistė Indra Urbonavičiūtė teigė, kad 14 pranešimų gauta iš įmonių, o 28 atvejai nustatyti valstybinės kontrolės metu, atrinkus mėginius.
„Priežastys – tai kryžminė tarša, biosaugos nesilaikymas“, – LRT RADIJUI trečiadienį teigė tarnybos atstovė.
Anot jos, pranešimų dėl nesaugios paukštienos augimui įtakos turi ir rinkos situacija, vartotojų paklausa.
„Vertinant duomenis svarbu atsižvelgti ne tik į neatitikimų skaičių. Tai priklauso nuo to, kad Lietuvos rinkoje parduodami paukštienos kiekiai ir tiekimo srautai nėra pastovūs, jie priklauso tiek nuo rinkos situacijos, vartotojų paklausos, kainų ir prekybos grandinių sprendimų, nuo sezoniškumo“, – teigė I. Urbonavičiūtė.
Pasak jos, nustačius nesaugios paukštienos atvejus, jie tiriami, aiškinamasi visa grandinė, kurioje dalyvauja ir tiekėjas, ir gamintojas.
Tarnybos atstovė teigė, kad, termiškai apdorojus paukštieną, rizika užsikrėsti salmonelioze dingsta, tačiau liga gali būti pernešama, pavyzdžiui, palietus rankomis užkrėstą vištieną.
„Žmonės gali tomis pačiomis rankomis apdoroję, paėmę šviežią paukštieną, paimti kitą produktą, rankų nenusiplauti ir taip salmonelioze apsikrėsti“, – kalbėjo ji.
