Akcijų biržose penktadienį įvyko staigus sentimentų pasikeitimas, o pagrindiniai JAV indeksai patyrė didžiausią nuosmukį šiais metais.
Technologijų įmonių dominuojamas NASDAQ smuko 4,18 proc., o „S&P 500“ – 2,64 procento. Biržų kritimas buvo koncentruotas informacinių technologijų sektoriuje (–5,8 proc.), o ypač stipriai smuko puslaidininkių segmentas (–8,3 proc.), kuris iki šiol kėlė biržas į naujas aukštumas. Prastus rezultatus demonstravo ir visos „Nuostabiojo septyneto“ įmonės – jas sekančiam indeksui smukus 3,6 procento. „Tesla“ atpigo 6,6 proc., „Nvidia“ – 6,2 proc., o „Meta“ – 5,5 procento. Pastarosios atžvilgiu investuotojai neigiamai reagavo į pranešimus, kad „Meta“ ketina rinkai pasiūlyti naujų akcijų, siekdama pritraukti dešimtis milijardų dolerių kapitalo dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai.
Nuotaikų pasikeitimą rinkose lėmė labai stiprūs JAV darbo rinkos duomenys, po kurių reikšmingai sustiprėjo lūkesčiai, kad FED turės didinti palūkanų normas. Penktadienį paskelbta, kad gegužės mėnesį JAV ekonomika sukūrė 172 tūkst. naujų darbo vietų, nors ekonomistai tikėjosi tik 88 tūkstančių. Kartu buvo patikslinti balandžio ir kovo mėn. duomenys, kurie taip pat buvo reikšmingai pagerinti – atitinkamai iki 179 tūkst. ir 214 tūkst. naujų darbo vietų. Nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 4,3 procento.
Praėjusiais metais FED buvo pradėjęs mažinti palūkanų normas, nepaisydamas vis dar aukštos infliacijos, būtent dėl silpnos darbo rinkos. Penktadienio duomenys rodo, kad šio silpnumo nebeliko – darbo rinka yra stipri, todėl FED galės daugiau dėmesio skirti infliacijos problemai. Atitinkamai, rinka perkainojo FED palūkanų normų perspektyvą ir šiuo metu jau užtikrintai tikisi, kad pirmasis palūkanų normų didinimas įvyks gruodžio mėnesį. Iki duomenų paskelbimo buvo manoma, kad tai gali įvykti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį. Dabar rinka lauks trečiadienį skelbiamų JAV infliacijos duomenų. Tikimasi, kad jie parodys, jog metinė infliacija gegužę paspartėjo nuo 2,8 proc. iki 4,2 procento.
Besikeičiantys palūkanų normų lūkesčiai turėjo stiprią įtaką ne tik akcijų rinkoms, bet ir kitoms turto klasėms. Obligacijų rinkoje atsinaujinus išpardavimams, 10 metų trukmės JAV valstybės obligacijų pajamingumas padidėjo 10 bazinių punktų iki 4,57 proc., o 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo apie 15 bazinių punktų iki 4,19 procento. Aukso kaina smuko apie 4 proc. ir nukrito žemiau 4 300 dolerių už unciją ribos. Tuo tarpu JAV doleris pagrindinių valiutų atžvilgiu sustiprėjo apie 1 proc., o EUR/USD kursas priartėjo prie 1,15 lygio.
Pirmadienį akcijų biržose, tikėtina, vėl nebus ramu – naftos kainą aukštyn stumia atsinaujinę kariniai veiksmai tarp Irano ir Izraelio. Pranešama, kad vakar Iranas paleido balistines raketas Izraelio link, reaguodamas į pastarojo vykdomus karinius veiksmus prieš „Hezbollah“ Libane. Po šių pranešimų D. Trumpas paskelbė žinutę, jog neleidžia Izraeliui atsakyti į Irano ataką, siekdamas išsaugoti paliaubas, tačiau Izraelis į tai neatsižvelgė ir surengė atsakomąjį smūgį Iranui. Šie įvykiai yra rimčiausia eskalacija nuo paliaubų pradžios ir indikuoja, kad greitas taikos susitarimas tampa vis mažiau tikėtinas, nepaisant to, jog D. Trumpas ir toliau tvirtina, kad susitarimas yra labai arti. Brent naftos kaina rašymo metu buvo pakilusi apie 5 proc. ir siekė 97,5 dolerio už barelį. Tęsiantis kariniam konfliktui ir Hormūzo sąsiauriui išliekant uždarytam, tikėtina, kad ir toliau matysime naftos kainos augimą, kuris dar labiau kurstys infliacijos rizikas ir stiprins lūkesčius, jog FED didins palūkanų normas.
Euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,2 proc., vietoje anksčiau skelbto 0,1 proc. augimo – tai paaiškėjo penktadienį paskelbus patikslintus BVP duomenis. Visgi netikėtą BVP peržiūrą lėmė gilus, net 12,1 proc. siekęs, Airijos BVP nuosmukis. Atmetus Airijos įtaką, euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį turėjo augti 0,2–0,3 proc. tempu. Kartu reikia pažymėti, kad Airijos BVP duomenų nereikėtų vertinti tiesiogiai, kadangi juos įprastai stipriai iškraipo šalyje registruotų didelių tarptautinių korporacijų veikla.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį judėjo žemyn. „STOXX 600“ indeksas traukėsi 0,29 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų sektoriaus (–3,3 proc.) nuosmukio. Tuo tarpu indeksą aukštyn kėlė sveikatos priežiūros (+1,2 proc.) ir būtinojo vartojimo (+1,2 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,75 proc., Prancūzijos CAC – 0,32 proc., Italijos FTSE MIB – 0,56 proc., o Baltijos biržos išliko nedideliame pliuse. Ateities sandoriai indikuoja, kad pirmadienį Europos akcijų biržos prekybą pradės reikšmingu kritimu, sekdamos Azijos rinkas, kuriose taip pat vyko išpardavimas. Korėjos KOSPI indeksas pirmadienį smuko daugiau nei 8 procentais.
