Planuojamas skaitmeninio radijo technologijos diegimas Lietuvoje išryškino skirtingus Vyriausybės ir žiniasklaidos verslo interesus.
Valdžios atstovai šį žingsnį pristato kaip būtiną transliavimo modernizaciją, leisiančią išplėsti eterį ir padidinti jo efektyvumą. Tačiau radijo stočių valdytojai perspėja apie gresiančias dideles išlaidas ir abejoja technologijos nauda klausytojams.
Susisiekimo ministerija siekia, kad nacionalinės aprėpties skaitmeninis tinklas pradėtų veikti po dvejų metų, tačiau transliuotojai ragina neskubėti investuoti į fizinę infrastruktūrą ir siūlo daugiau dėmesio skirti radijo plėtrai internete.
Ministerija apie ketinimus diegti skaitmeninę DAB+ technologiją radijo transliacijoms pranešė dar balandį.
Tikslas tai padaryti yra įrašytas į Ingos Ruginienės Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Jame numatyta, kad šis tinklas bus įdiegtas 2028 metų antroje pusėje.
Taupiau, patogiau, šiuolaikiškiau
Šiuo metu Lietuvoje radijas transliuojamas FM bangomis, o DAB+ diegimas nagrinėjamas Susisiekimo ministerijos suburtoje darbo grupėje.
Lyginant su FM technologija, DAB+ žada tolygų signalo pasiskirstymą visoje šalyje, geresnę garso kokybę, galimybę efektyviau perduoti informaciją klausytojams ekstremalių situacijų ar krizių atveju, geresnį dažnio prieinamumą naujiems rinkos dalyviams.
„Technologija turi ankstyvojo perspėjimo sistemą, galinčią automatiškai „pažadinti“ imtuvus ir kartu su garso žinute perduoti ir tekstinę informaciją – nemokamai gauti papildomą informaciją ekrane, pavyzdžiui, žinias ar eismo pranešimus“, – BNS sakė susisiekimo ministro atstovas spaudai Lukas Paškevičius.
Pasak jo, skaitmeninis radijas padeda išspręsti dažnių deficitą – FM eteris didžiuosiuose miestuose yra visiškai užpildytas, tai neleidžia į rinką ateiti naujoms radijo stotims, stabdo esamų plėtrą, o DAB+ atveria kelią vienu dažniu transliuoti iki 15–18 programų.
Be to, DAB+ laikomas energetiškai taupesniu transliavimo sprendimu nei analoginis FM.
Svarstomi pokyčiai taip pat argumentuojami tuo, kad Lietuva yra viena paskutinių ES valstybių, kurioje radijas vis dar transliuojamas tik FM bangomis.
DAB skaitmeninio radijo standartas ES įdiegtas 1995 metais, jį vėliau pakeitė modernesnė DAB+ technologija, plačiau nei kitur naudojama automobilių radijo imtuvuose. Ją nuo 2020-ųjų privalo turėti visi ES parduodami automobiliai.
Pasak L. Paškevičiaus, ministerija yra galutinai apsisprendusi dėl DAB+ diegimo, tam nereikės keisti ir įstatymų ar kitų teisės aktų.
Jo teigimu, bent artimoje perspektyvoje ketinama Lietuvoje išlaikyti ir DAB+, ir FM transliavimo technologijas.
„Siekiant neatsilikti nuo Europoje ir pasaulyje vykstančios technologinės pažangos radijo transliavimo rinkoje ir sudaryti galimybę atsirasti naujoms radijo stotims, DAB+ tinklo diegimas yra logiškas ir racionalus žingsnis“, – teigė ministro atstovas.
„Darbo grupės diskusijose sutarta, kad bent artimoje perspektyvoje atsisakyti FM radijo transliacijų nėra tikslinga“, – pridūrė jis.
Telecentro atstovas Valdas Kaminskas atsisakė komentuoti svarstomus pokyčius.
„Kol politiškai nėra nustatytos gairės dėl DAB+ diegimo, kol nėra nustatyta, kokiu būdu ir ar bus diegiama, mes, kaip potencialus šio projekto vykdytojas kol kas neturime ką pakomentuoti“, – BNS sakė V. Kaminskas.
Telecentro užsakymu anksčiau buvo parengta perėjimo prie skaitmeninės antžeminės radijo programų perdavimo technologijos Lietuvoje galimybių studija.
„Bandymas įteisinti mygtukinį telefoną, kai visi turi išmaniuosius“
Didesniajai daliai norinčiųjų klausytis radijo DAB+ tinkle reikės įsigyti naujus imtuvus, nes daugelis Lietuvoje dabar naudojamų įrenginių palaiko tik FM technologiją.
Tai vienas dažniausių kritikų argumentų prieš siūlomus pokyčius. Jų nuomone, Europoje abiem tinklais – DAB+ ir FM – transliuojama dėl tradicijos ir tikėjimo, kad auditorija galop migruos į DAB+ tinklą, bet gerųjų praktikų, kur tai yra įvykę sklandžiai, praktiškai nėra.
Pasak rinkos dalyvių, šiais laikais investuoti į DAB+ infrastruktūrą nėra prasmės.
Lietuvoje pirmieji skaitmeninio radijo bandymai vyko 2001–2009 metais, bet buvo nutraukti.
„Tai yra bandymas šiandien įteisinti mygtukinį telefoną, kai visi turi išmaniuosius“, – BNS sakė transliuotojus vienijančios Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.
Pasak jo, DAB+ yra pasenusi technologija, o auditorijos migracija šiais laikais vyksta ne iš vieno radijo imtuvo į kitą, o į internetą.
„Mums reikėtų žiūrėti į ateitį, perspektyvą, į internetinę transliaciją, internetinius radijus, o ne bandyti pasivyti nuvažiavusį traukinį“, – kalbėjo radijo stočių atstovas.
Jo teigimu, Europoje yra valstybių, kurios atsisako DAB+ technologijos, nors buvo įdiegusios ją anksčiau.
Radijo stočių valdytojai taip pat sako, kad Lietuvos auditorija yra per menkai susipažinusi su bręstančia galimybe klausytis skaitmeninio radijo, o informavimo kampanija būtų itin brangi.
Rinkos tyrimų bendrovės „Fifty5Blue“ asociacijos užsakymu balandį–gegužę internetu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 47 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu nežino, kas yra DAB.
18 proc. tyrimo dalyvių nurodė girdėję tik tokį pavadinimą, bet nežinantys, kas tai yra. Dar 22 proc. respondentų teigė girdėję apie tokią technologiją, bet žinantys nedaug. Gerai žinantys, kas yra DAB, nurodė 6 proc. respondentų.
20 proc. tyrimo dalyvių nurodė turintys DAB įrangą automobilyje ar radijo imtuve.
Susisiekimo ministerija teigia, jog DAB+ technologijos aktualumą tebeįrodo tai, kad ja reguliariai transliuojama daugelyje Europos valstybių.
„Tikėtina, kad ateityje vis daugiau šalių judės link FM atsisakymo, nes ši technologija laikoma mažiau efektyvia“, – sakė ministro atstovas L. Paškevičius.
„DAB radijo imtuvai jau dabar yra lengvai prieinami, juos galima įsigyti, o jų kaina iš esmės nesiskiria nuo įprastų radijo imtuvų. Daugelis radijo klausosi automobiliuose, o naujesni modeliai, pagaminti nuo 2020 metų pabaigos, jau yra pritaikyti priimti skaitmeninio radijo transliacijas“, – pridūrė jis.
Prašo kompensacijų
DAB+ technologijos diegimas didins radijo programų transliavimo sąnaudas, dėl to rinka prašo kompensacijų.
Pasak A. Marcinkaus, vienos radijo stoties technologinis pasirengimas transliuoti su DAB+ technologija kainuotų nuo 15 iki 40 tūkst. eurų.
Rinkos dalyviai teigia, kad susidurs ne tik su vienkartiniais kaštais – nauja sistema reikalaus techninės priežiūros, be to, reikės mokėti licencijavimo ir duomenų siuntimo įmokas. Šalia to, liks ir transliavimo FM bangomis kaštai.
„DAB+ išaugina kaštus radijo stotims, bet tai nesukuria nė vieno cento papildomų pajamų ar galimybių sugeneruoti naujas pajamas, nes reklamos rinka nuo to juk neauga“, – sakė Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovas.
„Išeina taip, kad radijo rinkos dalyviai patys susimokės už tai, ko nori valstybė. Manome, kad tai yra nesąžininga, nelogiška ir jeigu valstybė nori DAB+ tinklą turėti, tai turi numatyti kompensacijas už visas verslo patirtas sąnaudas jam įgyvendinant valstybės užgaidą“, – pridūrė jis.
Tuo metu visuomeninis transliuotojas LRT pareiškė, kad jam nepakaktų lėšų savo radijo stotyse įdiegti DAB+ transliavimo technologijas. Vien vienkartiniai to kaštai įstaigai siektų nuo 25 iki 80 tūkst. eurų, rašoma gegužę siųstame LRT rašte Susisiekimo ministerijai.
Paklaustas apie rinkos dalyvių lūkestį, kad valstybė kompensuotų transliavimo DAB+ sistemoje kaštus, susisiekimo ministro atstovas BNS teigė, jog „visi darbo grupės narių siūlymai šiuo metu yra svarstomi“.
A. Marcinkus teigė, kad valstybei derėtų paskubėti su sprendimais, nes valstybės pagalbos mechanizmų derinimas su Europos Komisija gali užtrukti kelerius metus.
Ministerijos inicijuotoje darbo grupėje dalyvaujanti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) teigia, kad pritartų DAB+ diegimui, tačiau dėl Lietuvos rinkos sąlygų tai būtų įmanoma tik su valstybės subsidijomis ar kitokiais kaštų kompensavimo mechanizmais.
Visgi, anot įstaigos, valstybė turėtų subsidijuoti ne transliuotojų, o signalų siuntėjo patiriamus kaštus vystant ir eksploatuojant DAB+ technologiją.
„Nepritariame siūlymui kompensuoti DAB siuntimo paslaugų kaštus transliuotojams, nes tai nebūtų teisinga sistema. Norime, kad transliuotojai pradėtų DAB transliavimą, bet iš karto susaistome juos, tikėtina, ilgalaikiais, sutartiniais įsipareigojimais su siuntėju, ir, tarkime, dėl nenumatytų aplinkybių nutrūkus kompensavimui, transliuotojams tektų nenumatyta finansinė našta“, – BNS sakė LRTK patarėjas elektroninių ryšių klausimais Algimantas Kaziliūnas.
„Kadangi priemonių tikslas yra įdiegti infrastruktūrą ir teikti siuntimo paslaugas, tai ir siūlome siuntėjui (o ne transliuotojams) kompensuoti ar subsidijuoti įdiegimą ir siuntimo paslaugų teikimą bei kitų vardijamų viešųjų paslaugų teikimą“, – pridūrė jis.
Pasak A. Kaziliūno, įstaiga laikosi pozicijos, jog įdiegus DAB+ technologiją transliavimas per FM dažnius neturėtų būti išjungiamas.
BNS kreipėsi komentaro ir į darbo grupėje dalyvaujančią Ryšių reguliavimo tarnybą, tačiau ji atsakymo kol kas nepateikė.
