Registrų centro duomenų vagystė rodo, kad saugumo priemonės buvo visiškai neefektyvios, tai daro žalą visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis saugant duomenis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis.
Prezidento patarėjas: Registrų centro duomenų vagystė rodo, kad saugumo priemonės – neefektyvios (papildytas)
Vilnius, gegužės 26 d. (BNS). Registrų centro duomenų vagystė rodo, kad saugumo priemonės buvo visiškai neefektyvios, tai daro žalą visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis saugant duomenis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis.
„Tai parodo visų pirma, kad taikytos saugumo priemonės buvo visiškai neefektyvios, o geopolitinės situacijos rizikos neįvertintos, ką mes matome dabartinėje situacijoje, ir ją vertiname kaip netoleruotiną“, – žurnalistams antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Varnelis.
„Vienareikšmiškai, (tai padarė neigiamą poveikį – BNS) visuomenės pasitikėjimui mūsų informacine erdve ir duomenų informaciniu saugumu valstybės duomenų sistemose“, – pridūrė jis.
Taip šalies vadovo patarėjas kalbėjo Generalinei prokuratūrai tiriant galimai neteisėtus prisijungimus prie Registrų centro valdomų duomenų registrų ir daugiau nei 600 tūkst. įrašų pasisavinimą.
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas savaitgalį teigė, kad duomenų nutekinimas galėjo būti susijęs su Rusijos žvalgybos veikla. Pasak jo, tarp nutekėjusių duomenų yra ir informacija apie žvalgybos pareigūnus, tačiau teisėsauga ir šalies vadovai to nepatvirtina.
„Apie nutekinamų asmenų duomenis aš nekalbėsiu, šioje stadijoje tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys“, – sakė A. Varnelis.
Paaiškėjus apie nutekėjimą, nuo 2023-ųjų Registrų centrui vadovavęs Adrijus Jusas pirmadienį paliko pareigas. Jį laikinai pakeitė Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė žurnalistams antradienį negalėjo pasakyti, kiek būtent asmenų paveikė duomenų nutekinimas, bet pažymėjo, kad tyrime jau atsiranda nukentėjusiųjų.
„Žmonės pradėjo kreiptis į prokuratūrą prašydami pripažinti byloje juos nukentėjusiais. Šį klausimą spręs prokuroras, kuris kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, ir jis priims sprendimus“, – sakė N. Grunskienė.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą disponavimą prisijungimo duomenimis, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos bei neteisėtą elektroninių duomenų įgijimą ir pasisavinimą.
„Renkama informacija, atliekami neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl platesnės ir išsamesnės informacijos aš šią dieną pateikti negaliu“, – nurodė N. Grunskienė.
Žurnalistų paklausta, kodėl gyventojai du mėnesius nebuvo informuoti apie galimą jų duomenų nutekėjimą, ji pabrėžė, kad informaciją reikėjo patikrinti siekiant neklaidinti žmonių.
„Ta informacija buvo pakankamai jautri ir nepatikrinus šios informacijos mes negalėjome informuoti gyventojų apie tai, kad duomenys pavogti ar nutekinti. (...) Buvo įsitikinta ir tik tada, kai buvo galima, pateikta informacija“, – pridūrė generalinė prokurorė.
Kaip rašė BNS, anot teisėsaugos, įtartini prisijungimai prie Registrų centro vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas.
Prokuratūra pranešime neįvardijo nei šalies, nei institucijų, bet tyrimą atliekančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas antradienį patvirtino, kad duomenys buvo pavogti per Migracijos departamento paskyras.
Anot Registrų centro, dėl nutekėjimo atskleista Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija, įskaitant žmonių asmens kodus.
Pasak įmonės, telefonai ar elektroninio pašto adresai, mokėjimai už centro paslaugas, banko sąskaitų numeriai, taip pat nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, teismų sprendimai nebuvo atskleisti.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia 2026-ųjų pradžią, Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandį.
Autoriai: Dominykas Biržietis, Lukas Oželis
redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius
