Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva siūlant terminuoto darbo leidimų modelį užsieniečiams, kuris būtų alternatyva leidimams laikinai gyventi darbo pagrindu, profesinės sąjungos siūlymo sąlygose įžvelgia šiuolaikinės vergovės riziką.
Kaip Eltai nurodė prezidentūra, šalies vadovas siūlo terminuoto darbo leidimų modelį laikinai į Lietuvą atvykstantiems darbuotojams užsieniečiams.
Jis būtų išduodamas dvejiems metams, o šiam laikotarpiui pasibaigus arba nutraukus darbo sutartį anksčiau laiko užsienietis turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešiems mėnesiams. Po šio laikotarpio jis galėtų vėl atvykti dirbti pagal terminuoto darbo leidimą.
Be to, numatyta, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis, gavęs terminuoto darbo leidimą, galėtų dirbti tik pas jį kvietusį darbdavį, o jį keisti ar gauti leidimą gyventi pas kitą darbdavį galėtų tik tuo atveju, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojo išnaudojimo arba jeigu jis pats pradėtų darbo ginčą su jį kvietusiu darbdaviu dėl darbo teisių pažeidimo ir dėl šio užsieniečio tarpininkautų nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė akcentavo, kad darbuotojų teisės neturėtų priklausyti nuo jų tikslo integruotis ar laikinai dirbti šalyje.
„Žmogus, kuris stato mūsų kelius, vairuoja vilkiką ar dirba gamybos srityje, tikrai nėra vertas mažiau apsaugos vien dėl to, kad neketina tapti nuolatiniu gyventoju arba kad dirba už Lietuvos ribų“, – penktadienį Trišalės tarybos posėdyje teigė ji.
Pasak jos, profesinėms sąjungoms kelia susirūpinimą numatytas dirbti atvyksiančių užsieniečių susiejimas su darbdaviu, apribotos galimybės keisti darbą, statusą bei rizika sukurti „šiuolaikinę vergovę“. Jos teigimu, nustačius reikalavimą, kad netekus darbo asmuo turėtų išvykti, darbuotojams kiltų baimė pranešti apie netinkamas darbo sąlygas.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad projektas tikrai labai stipriai susieja darbuotojo migracinį statusą su konkrečiu darbdaviu. Ir iš to pristatymo aiškiai matome, kad naujas modelis riboja galimybę keisti darbdavį, (...) keisti statusą Lietuvoje ir numato pareigą išvykti netekus darbo“, – kalbėjo D. Jakutavičė.
„Mes iš tikrųjų labai baiminamės, kad patys to nenorėdami tiesiog sukursime šiuolaikinę vergovę, kai darbuotojas papuls darbdaviui ir, jeigu tas darbdavys pasitaikys nesąžiningas, darbuotojas tiesiog neturės galimybės kokybiškai apsiginti“, – tęsė ji.
Apie galimas grėsmes dėl numatyto teisės keisti darbdavį ribojimo kalbėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrė Aušra Putk.
„Visą laiką mūsų ministerija yra už kontroliuojamą imigraciją ir tinkamą integraciją. (…) Mums tikrai yra labai aktualu, kad yra ribojama galimybė keisti darbdavį, nes tikrai matome labai daug grėsmių. Turime tokių įrodymų, kad (…) auga darbo ginčų, kuriuos inicijuoja trečiųjų šalių piliečiai dėl neišmokėto darbo užmokesčio“, – sakė ji.
Savo ruožtu prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė akcentavo, kad valstybė sudaro galimybes užsieniečiams atvykti ir dirbti pagal jai naudingas sąlygas, kurias šie gali įvertinti ir priimti sprendimą.
„Nereikėtų diskurse pamiršti, kad užsieniečiai nėra Lietuvos piliečiai ir jų atvykimas į Lietuvą ir darbas joje yra ne prigimtinė teisė, o galimybė, kurią suteikia valstybė. Atvykimo sąlygos yra nustatomos tokios, kokios yra naudingos valstybei, ir tada užsieniečiai renkasi, ar jie priima tas sąlygas, ar nepriima“, – posėdyje kalbėjo ji.
„Užsieniečiai žinotų, kad yra taikomi du galimi atvykimo kanalai: arba terminuoto darbo kanalas, arba įprastas leidimų gyventi darbo pagrindu kanalas. Žinodamas, ką kiekvienas modelis reiškia, užsienietis informuotai ir pasirinktų, o pasirinkdamas sutiktų, kad jei atvyksta pagal terminuoto darbo modelį, vadinasi, atvyksta tik laikinai, dėl to tikėtis tapti, tarkime, pasibaigus mėnesiui, bedarbiu ir jau toliau ieškotis darbo jis negalės“, – tęsė E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, dėl šiuolaikinės vergovės rizikos yra sukurtos išimtys – esant įtarimams, tarpininkaujant ikiteisminio tyrimo įstaigai ar nacionalinio lygmens profsąjungai užsienietis turėtų galimybę būti nepriklausomas nuo darbdavio ir pasikeisti leidimą gyventi, likti šalyje.
Čia, anot buvusios Migracijos departamento vadovės, veiktų ir dabar galiojanti sąlyga, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi kaip bendradarbiaujantys su ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Tuo metu galimybė užsieniečiams darbuotojams likti Lietuvoje vykstant darbo ginčams, pasak E. Gudzinskaitės, nėra įtraukta ir į dabar galiojantį, prezidento iniciatyva siūlomą keisti „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymą, todėl visi nauji pasiūlymai, esantys už įstatymo ribų, esą galėtų būti svarstomi jau kituose formatuose, jų nesiejant su terminuoto darbo leidimų modelio iniciatyva.
Kvotą nustatytų Vyriausybė, leidimai būtų išduodami greičiau
Prezidentas taip pat siūlo numatyti, kad terminuoto darbo leidimai būtų išduodami neviršijant kvotos dalies, kurią kasmet nustatytų nebe SADM, o Vyriausybė. Taip pat siūloma grąžinti anksčiau buvusią nuostatą, leidžiančią kartą metuose pakoreguoti kvotos dydį.
Prezidentūros teigimu, Vyriausybė patvirtintų vieną kvotą, taikomą atvykstantiems užsienio darbuotojams, ir nurodytų, kokia šios kvotos dalis taikoma terminuoto darbo leidimams (siūloma, kad ši dalis sudarytų daugiau nei 50 proc.), taip pat nurodytų, kokia kvotos dalis liktų seniesiems leidimams gyventi, išduodamiems darbo pagrindu.
„Toks modelis užtikrintų greitas trūkstamų darbuotojų pritraukimo į Lietuvos Respubliką procedūras ir garantuotų, kad užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslu, skaičius išliktų kontroliuojamas“, – komentavo prezidentūra.
Kartu siūloma, kad terminuoto darbo leidimai būtų išduodami per 45 dienas, o pakartotinai pas tą patį darbdavį atvykstantys užsieniečiai leidimą gautų per 30 dienų. Tuo metu prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu yra išnagrinėjamas per 90 dienų bendra tvarka, arba per 45 dienas, jeigu kreipiamasi skubos tvarka.
LPSK vadovė teigė, kad prezidento siūlomas projektas yra taisytinas. Ji atkreipė dėmesį į profesinės sąjungos siūlymus apibrėžti pereinamąjį laikotarpį darbo netekimo atveju, galimybes keisti darbdavį darbo teisės pažeidimo atvejais, numatyti apsaugą darbuotojui viso darbo ginčo ar institucinio tyrimo laikotarpiu, taip pat apibrėžti platesnį pripažintų profesinių sąjungų subjektų sąrašą, kurios galėtų lengviau pasiekti darbuotojus.
VRM viceministrė: toks leidimas yra perteklinis
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministrės Alicijos Ščerbaitės teigimu, siūlymai nedera su šiuo metu jau galiojančiais įstatymais, tvarkomis ir Europos Sąjungos (ES) direktyvomis.
„Iniciatyvos, aišku, yra sveikintinos, bet jos turi derėti tarpusavyje ir nekelti pagrindinės grėsmės nacionaliniam saugumui. Toks užsieniečių įvežimas, toks leidimas, manoma, yra perteklinis dabartinei situacijai sukontroliuoti“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo ji.
Taip pat viceministrė pažymėjo, kad 50 proc. kvotos skyrus terminuoto darbo leidimų modeliui ir paspartinus jų išdavimo terminą nustatyta kvota būtų greičiau išnaudota. Anot jos, tokiu atveju numatyta kvotos peržiūra sudarys nevienodas sąlygas tiems asmenims, kurie naudosis leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu kvota.
Be to, ji teigė, kad kvotą tinkamai nustato SADM.
„Šiuo metu SADM puikiai susitvarko su kvotos apskaičiavimu ir nereikėtų jos perduoti kitoms institucijoms“, – sakė VRM viceministrė.
„Tas spaudimas metų viduryje didinti kvotas – tikrai reikėtų labai atsargiai vertinti. Man atrodo, ne tiek svarbu, kas tvirtina kvotą, bet svarbiau, kaip ji nustatoma. Ji turi būti nustatoma ir šiuo metu tai daroma – grindžiant konkrečiais kriterijais, objektyviais duomenimis“, – posėdyje taip pat sakė premjerės patarėja Jekaterina Navickė.
Kaip teigė E. Gudzinskaitė, šiuo metu laukiama įstatymo projekto pastabų, o galutinį variantą pateikti Seimui tikimasi dar pavasario sesijos metu.
Praėjusių metų užsieniečių įdarbinimo kvota buvo 24,8 tūkst. žmonių, šiemet – 24,7 tūkst.
