Gegužės 15-ąją, savo 66-ąjį gimtadienį švenčia Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis, rašoma asociacijos „Lietuvos krepšinis“ pranešime.
Per savo karjerą, kaip treneris ir žaidėjas, R. Kurtinaitis sukaupė įspūdingą trofėjų kolekciją – tapo olimpiniu čempionu, iškovojo skambių pergalių atstovaudamas Kauno „Žalgiriui“, Vilniaus „Rytui“, tris kartus su savo treniruojamomis komandomis laimėjo Europos taurę.
Tačiau arčiausiai širdies treneriui visuomet yra laimėjimai su Lietuvos rinktine. 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas dabar siekia atvesti Lietuvos rinktinės krepšininkus į finalinį 2027 m. FIBA Pasaulio taurės etapą Katare.
Krepšinio specialistas tik antradienį grįžo iš Azerbaidžano, kur vadovaudamas Baku „Sabah“ klubui trečiąjį kartą iš eilės tapo šalies čempionu. Iš viso Azerbaidžano čempionu treneris yra tapęs net 7 kartus.
Dabar artimiausiuose trenerio planuose – gimtadienis su artimiausiais žmonėmis ir aktyvus vasariškas poilsis.
Po trumpo atokvėpio R. Kurtinaičio laukia dar vienas iššūkis – į darnią ir laiminčią komandą suburti po pasaulį išsibarsčiusius Lietuvos krepšininkus.
Šią vasarą Lietuvos krepšinio rinktinės laukia du ypač svarbūs atrankos „langai“ į pasaulio čempionatą – liepos 2 d. namų arenoje R. Kurtinaičio auklėtiniai priims Didžiosios Britanijos krepšininkus, o liepos 5 d. mūsiškių lauks rungtynės Italijoje.
Dar vienas langas bei dvejos rungtynės įvyks rugpjūčio mėnesį.
Su asociacijos „Lietuvos krepšinis“ svetaine bendravęs R. Kurtinaitis pasidalino savo mintimis apie pavasarišką Lietuvą, krepšinį, įspūdingą Lietuvos klubų sezoną Europoje ir užsiminė apie laukiančius vasaros darbus.
Lietuvoje – džiaugsmingi ūkio reikalai
– Į Lietuvą sugrįžote labai gražiu metu – sodybos žydi, dienos ilgos, gamta ruošiasi vasarai…
– Taip, gamta labai graži ir lietuviška. Paprastai tokiu metu gegužę būna šilčiau, viskas žydi dar labiau. Bet vis tiek labai smagu sugrįžti. Mačiau, kad savaitgalis jau bus šiltas.
Būdamas Azerbaidžane pasiilgsti daugelio lietuviškų dalykų, nes ten yra toks žalumos trūkumas, o Lietuvoje gali rasti visko.
– Su kokiomis mintimis pasitinkate šį savo gimtadienį?
– Neturiu jokių minčių (juokiasi). Gimtadienis kaip ir visada – ateina ir praeina, į tai per daug nesikoncentruoju. Bandau pasikviesti kažkiek svečių, kažkiek pasėdėsime ir paminėsime.
– Treneri, niekam ne paslaptis, kad mėgstate filosofinius pamąstymus. Sakoma, kad nesvarbu, ką turi ir kas esi. Svarbu, kaip dėl to jautiesi. Kaip šiandien, turėdamas tiek daug, jaučiatės jūs?
– Džiaugiuosi, kad žaidžiau krepšinį ir turiu ką prisiminti. Esu sveikas ir kol kas laikausi. Neturėjau tokių rimtų operacijų kaip klubų ar sąnarių keitimas, ką turi nemažai buvusių sportininkų.
Praktiškai kiekvieną dieną mankštinuosi su svoriais, važiuoju 10 km su dviračiu, plaukioju savo 12 m baseine. Iš viso nuplaukiu 600 metrų ir gaunasi toks savotiškas triatlonas (šypsosi).
Kai būna „baliukai“, neatsisakau alaus išgerti, stipriųjų gėrimų nevartoju. Gyvenu pilnavertį gyvenimą ir jaučiuosi puikiai.
Gal netgi geriau nei 50-mečiai ar 40-mečiai. Liūdna, kad dabar jaunus žmones visokios ligos anksti užpuola. Esu tos senosios kartos atstovas, kuris į kažkokius šalutinius skausmus nekreipia dėmesio. Žodžiu, matau priekyje horizontą ir bandau jį pasiekti.
– O kaip gyvena jūsų mylimi šunys?
– Yra du nauji, kuriuos atsivedė kalytė. Vienas, deja, išbėgo į gatvę ir buvo mirtinai partrenktas keturračio. Vieni gimsta, kiti miršta, kaip ir visur gamtoje. Ratas čia sukasi kaip ir pas žmones – vieni ateina, kiti išeina. Šunys pasiilgo manęs, o aš – jų. Taip pat turiu dvi katytes, todėl namų ūkyje – viskas gerai (šypsosi).
– Turbūt po intensyvaus sezono pailsėti padės ir artėjantis pasaulio futbolo čempionatas?
– Oi, tikrai žiūrėsiu. Mano tėtis labai mėgo futbolą, jis vesdavosi mane į futbolo rungtynes. Iš tikrųjų, aš futbolą pradėjau žaisti netgi vieneriais metais anksčiau nei krepšinį, todėl visada žiūriu pasaulio ir Europos čempionatus. Pamenu tuos legendinius Argentinos ir Brazilijos futbolininkus – Maradona, Valdano… Nesvarbu, kas su kuo žaidžia, bet man futbolo čempionatai visada įdomūs.
Jeigu reiks rinktis – pjauti žolę ar žiūrėti futbolą, aš žiūrėsiu futbolą.
– Artėjančią vasarą sukanka 30 metų, kuomet legendinė jūsų krepšininkų karta iškovojo Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalį. Galbūt turite planų atšvęsti šį jubiliejų?
– Kol kas taip toli neplanavau ir negalvojau. Ta pergalė, kai pagalvoji, tikrai buvo svarbi. Manau, asociacija „Lietuvos krepšinis“ padarys kažkokį gražų renginį, o mes ateisim ir atšvęsim (šypsosi).
Ypatingi „Žalgirio“ ir „Ryto“ sezonai – įkvepia
– Kokią vietą jūsų atmintyje užims šis krepšinio sezonas, kuris jums baigėsi trečiuoju titulu iš eilės?
– Pirmąjį sezoną į klubą atvykau po Naujųjų. Tuo metu komanda vietiniame čempionate žengė ketvirtoje vietoje. Pavyko per sąlyginai trumpą laiką stabilizuoti situaciją ir laimėti čempionatą.
Antrasis sezonas buvo labai sudėtingas. Mums bet koks keliavimas į Europą trunka dvi paras. Dar dvi paras reikia grįžinėti ir po to dar žaisti vietinėse pirmenybėse, todėl turėjome ne tiek daug laiko atsistatyti ir treniruotis.
Trečiajame sezone branduolys jau buvo išlikęs tas pats, žaidėjai geriau suprato vienas kitą ir savo vaidmenis aikštėje, todėl ir man buvo lengviau. Aišku, Čempionų lygoje norėjosi pasirodyti geriau, labai skaudus buvo pralaimėjimas šalies taurėje, bet viskas pasibaigė titulu.
Tai klubui buvo debiutinis sezonas Čempionų lygoje. Laimėjome prieš Nymburko ERA, kurie pateko į ketvirtfinalio etapą. Buvome netoli pergalės prieš Berlyno ALBA, Šalono „Elan“. Atsižvelgiant į mūsų padėtį ir trumpą rotaciją, tai nėra blogi pasiekimai.
Gal kažkam atrodo, kad Azerbaidžano lyga nėra įdomi, bet čempionatas kasmet auga, kiekvienas klubas investuoja vis daugiau pinigų ir čempionatas yra gana aukšto lygio, kurį laimėti nėra lengva.
– Lietuvoje taip pat turime labai įdomų ir sėkmingą sezoną – puikiais rezultatais džiugina Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“…
– Tikrai taip. Iš esmės, manau, kad „Žalgiris“ buvo vertas žaisti Eurolygos finalo ketverte. Galbūt net vertesnis už kitas komandas, kurios ten žais. Tiesiog nepasisekė su varžovais ketvirtfinalyje.
„Rytas“ laimėjo titulą Europoje ir tai yra milžiniškas pasiekimas visam Lietuvos krepšiniui. Aš siūlyčiau pasidžiaugti už visas Lietuvos komandas, nes vasarą tie patys klubų sirgaliai palaiko Lietuvos rinktinę. Rinktinės pasiekimai apjungia Lietuvą ir mes privalome nenuvilti mūsų sirgalių. Nesvarbu, iš kurio miesto būtum ir kurį klubą palaikytum.
Labai noriu, kad Lietuvos rinktinė būtų tas dalykas, kuris mus suvienytų ir suteiktų lietuviams daug nepamirštamų emocijų.
– 2009 m. būtent jūs su Vilniaus „Rytu“ laimėjote Europos taurę, nors finale po trijų kėlinių atsilikinėjote nuo 10 kartų turtingesnio Maskvos srities „Chimki“ žvaigždyno. Panašiu kovingu stiliumi buvo laimėtas ir šių metų FIBA Čempionų lygos finalas. Kokios būtų jūsų įžvalgos refleksijos?
– Taip, jūsų minėtų finalų scenarijus, iš esmės, labai panašus. Šie finalai, kuriuos skiria 17 metų, turėjo skirtingus savo didvyrius. Mes turėjome Chucką Eidsoną, Milko Bjelicą ir stiprų lietuvišką branduolį – Artūrą Jomantą, Steponą Babrauską, Mindaugą Lukauskį, Marijoną Petravičių, Donatą Zavacką.
Dabar buvo Simonas Lukošius, Artūras Gudaitis, Ignas Sargiūnas, Jerrickas Hardingas, Speedy Smithas ir kiti.
Šias dvi krepšininkų kartas jungia vienas žodis – charakteris. Dabartinis „Rytas“ sugebėjo iš naujo susiformuoti, išsiugdyti charakterį ir nesulūžti sudėtingais momentais. Finalinė pergalė nebuvo neatsitiktinė, jie labai dėsningai į ją „įėjo“, laimėdami „Top 16“ ir „Top 8“ etapų rungtynes. Nesulūžti finale, sugrįžti į rungtynes ir jas laimėti, aš galvoju, yra labai didelis dalykas.
– Treneri, nors dar ankstoka kalbėti, ką šiandien galėtumėte pasakyti apie du FIBA Pasaulio atrankos langus, kurie Lietuvos rinktinės laukia jau šią vasarą?
– Kol kas nesame nieko laimėję, bet nesame nieko ir praradę. Artimiausi du langai ir šios ketverios rungtynės bus labai svarbios. Kol kas tai yra būrimas iš kavos tirščių, nes Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas gali baigtis tik birželio 24 d., o žaisti reiks jau liepos 2 d. Žiūrėsime, kurie žaidėjai tuo metu bus sveiki, kurie norės, ir galės atvykti, kovoti, žaisti už Lietuvą ir laimėti. Turime puikų trenerių štabą ir tikimės geriausio.
