Per praėjusį šildymo sezoną Lietuvoje biokuras brango labiausiai, o Latvijoje kaina išliko stabiliausia, rodo tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenys. Teigiama, kad kainų svyravimai Baltijos šalyse buvo panašūs, tačiau dydžiai skyrėsi dėl skirtingos rinkos struktūros, oro sąlygų ir pasirinktų kuro įsigijimo strategijų.
„Pagaliau baigėsi 7 mėnesius užsitęsęs šildymo sezonas – ilgiausias istorijoje. Su tuo noriu visus pasveikinti“, – ketvirtadienį konferencijoje kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
„Jei praėjusiu šildymo sezonu kainos buvo beveik vienodos visose Baltijos šalyse, 2025–2026 m. sezono biokuro biržos prekybos duomenys parodė gana ryškius skirtumus“, – teigė jis.
„Baltpool“ duomenimis, Lietuvoje vidutinė sezono kaina siekė 25,13 euro už megavatvalandę (MWh) ir per metus padidėjo apie 13 proc. Latvijoje kaina augo maždaug 3 proc. iki maždaug 23 eurų už MWh, o Estijoje – apie 8 proc. iki 24 eurų už MWh.
Per žiemos sezoną aukščiausia laikina biokuro kaina taip pat buvo fiksuota Lietuvoje, kur ji buvo pasiekusi apie 40 eurų už MWh – toks lygis laikėsi apie dvi savaites.
„Sakyčiau, tai buvo košmaras pirkėjams Lietuvoje“, – pripažino V. Jonutis.
Pasak „Baltpool“, per šį laikotarpį pristatyta iki 10 proc. viso sezono biokuro kiekio, todėl šis kainų pikas turėjo ribotą įtaką galutiniam kainų vidurkiui.
„Baltijos šalyse didžioji dalis biokuro sezonui buvo įsigyta iš anksto, sudarant ilgalaikius sandorius dar vasarą, kai rinkoje vyravo žemesnės kainos, o kita dalis – trumpalaikiais sandoriais jau šildymo sezono metu. Pastarųjų kainos svyravo labiausiai“, – teigė biržos prekybos vadovas.
Anot V. Jonučio, per sezoną pagal „Baltpool“ biržoje sudarytas sutartis buvo pristatyta 5,57 mln. MWh medienos skiedros energijos vertės už 140 mln. eurų, o jų svertinė vidutinė kaina sudarė 25,12 euro už MWh, iš kurių 83 proc. kiekio buvo skirta Lietuvai.
Dar prieš sezoną sudaryti ilgalaikiai sandoriai visose Baltijos šalyse buvo panašūs – apie 20–22 eurų už MWh, todėl bazinis kainų lygis regione iš esmės nesiskyrė. Kainų skirtumai formavosi jau sezono metu. Latvijoje ir Estijoje ryškesnių kainų svyravimų biržoje nebuvo fiksuota, tikėtina, dėl didesnės ilgalaikių sandorių dalies šiose rinkose.
Pasak „Baltpool“ atstovo, Lietuvoje sandorių struktūra buvo viena svarbiausių kainų augimo priežasčių. Trumpalaikiai sandoriai sudarė apie du trečdalius visos rinkos – 65,65 proc., o ilgalaikiai – 34,35 proc.
„Toks modelis padidina kainų svyravimų riziką. Būtent sezono vidurkis geriausiai atspindi realų rinkos kainų lygį, o ne trumpalaikiai kainų pikai, nepatenkinamas biokuro poreikis, kainą pradeda formuoti įvairūs momentiniai veiksniai“, – aiškino V. Jonutis.
Anot jo, biokuro kainų skirtumus lemia ne tik paklausa, bet ir orų sąlygos bei bendras pasirengimas sezonui, įskaitant gamybos ir tiekimo veiksnius.
Sezono temperatūros analizė rodo, kad, vertinant įprastą intervalą nuo 10 laipsnių šilumos iki 5 laipsnių šalčio, žiemos sąlygos buvo panašios į ankstesnių metų. Tiesa, skaičiuojama, kad 2025–2026 m. sezonu reikšmingai išaugo valandų skaičius, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau 5 laipsnių šalčio.
Kaip teigė V. Jonutis, šie laikotarpiai turėjo tiesioginį poveikį rinkai.
„Pirma, smarkiai padidėjo šilumos energijos poreikis, todėl buvo įjungti rezerviniai įrenginiai, dažnai naudojantys dujas. Antra, dėl staigaus šalčio sutriko biokuro tiekimas – dėl sudėtingų orų sąlygų privažiuoti prie miškų buvo sudėtingiau, o logistika – lėtesnė, todėl pasiūla trumpuoju laikotarpiu sumažėjo. Susidarė situacija, kai paklausa trumpam išaugo, o pasiūla tapo mažiau lanksti. Tai ir lėmė kainų šuolį iki 40 eurų už MWh ribos Lietuvoje“, – analizavo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad biokuro sektorius iš esmės veikia kaip ciklinė rinka, kurioje investicijos daromos iš anksto, o galutinė kaina paaiškėja tik vėliau. Rinkos jautrumą papildomai didino ir riboti biokuro sandėliavimo pajėgumai, kurie sumažino galimybes amortizuoti trumpalaikius tiekimo sutrikimus.
„Tai rizika, kuri šiandien daugiausia tenka tiekėjams, tačiau ilgainiui ji turėtų būti labiau pasidalinta tarp pirkėjų ir pardavėjų. Vienas esminių sprendimų – diversifikacija, t. y. tinkama ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių pusiausvyra. Kitas iš galimų sprendimų – papildyti sandorių krepšelį indeksuotais sandoriais“, – kalbėjo biokuro biržos prekybos vadovas.
„Šiuo metu indeksuoti sandoriai sudaro nedidelę rinkos dalį, tačiau jie leistų susieti kainą su rinkos indeksais ir sumažinti staigių svyravimų poveikį. Pastarųjų kaina siejama su „Baltpool“ SPOT kainos indeksu, todėl jie suteikia trumpalaikių sandorių lankstumą, bet išlaiko ilgalaikiams sandoriams būdingą rizikos pasidalijimą“, – pridūrė V. Jonutis.
„Baltpool“ skaičiuoja, kad sparčiausiai biokuro prekybos apimtis augo Latvijoje – per praėjusį šildymo sezoną apimtys išaugo 23 proc., iki 0,6 teravatvalandžių (TWh). Lietuvoje tuo metu buvo pastebimas nedidelis augimas – 4,5 proc., iki 4,5 TWh. Visai priešingi duomenys Estijoje – ten prekyba sumažėjo 24 proc., iki 0,35 TWh.
Rinkos dalyviai į kitą sezoną žvelgia atsargiai
Pasak „Baltpool“, rinkos dalyviai jau vertina 2026–2027 m. sezono perspektyvas, kurios formuojasi atsižvelgiant į tebevykstančius globalius pokyčius.
V. Jonučio teigimu, energetikos žaliavų kainos pasaulyje auga – dujos, nafta ir anglys brangsta dėl geopolitinių veiksnių, o dyzelino kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo apie 30 proc., tai tiesiogiai išaugino biokuro savikainą.
„Esant tokioms sąlygoms, tikėtina, kad ilgalaikių sandorių kainodaroje vis dažniau bus taikomas vadinamasis laikymo kaštų (angl. cost of carry) metodas, kai kaina nustatoma pagal esamas sąnaudas. Tai reiškia, kad sudaryti ilgalaikes sutartis gali tapti sudėtingiau, o rinkos stabilumas vis labiau priklausys nuo pasirinktų pirkimo strategijų“, – aiškino prekybos vadovas.
„Ruošiantis naujam sezonui, rinkos dalyviams teks rinktis arba didesnį stabilumą, kurį suteikia sandorių trukmės diversifikacija, arba didesnę riziką, atsirandančią dėl priklausomybės nuo trumpalaikės rinkos. Net jei artėjantis sezonas būtų ramesnis, disciplinuota pirkimų strategija išliks vienu svarbiausių veiksnių siekiant išvengti naujų kainų šuolių“, – kitų metų prognozę apibendrino biokuro rinkos ekspertas.
ELTA primena, kad Vilnius ir Kaunas buvo paskutiniai Lietuvos didmiesčiai, šiemet užbaigę šildymo sezoną, – jį nutraukė gegužės 4 d.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų bendrovės „Miesto gijos“, 2025–2026 m. šildymo sezonas buvo ilgiausias istorijoje ir truko 217 dienų.
