Akcijų biržos vakar stipriai kilo aukštyn, pasirodžius informacijai, kad JAV administracija artėja prie pirminio taikos susitarimo su Iranu. Pagal jį numatoma, kad Iranas atlaisvintų Hormuzo sąsiaurį, o JAV – Irano uostų blokadą. Iranas taip pat turėtų 12–15 metų laikotarpiu sustabdyti urano sodrinimo programą ir įsipareigotų nesiekti atominio ginklo, o JAV mainais palaipsniui panaikintų sankcijas ir atlaisvintų įšaldytą Irano turtą.
Detalės dėl branduolinės programos turėtų būti suderintos vėlesniame derybų etape. Pranešama, kad JAV pasiūlymą jau yra perdavusi Iranui ir laukia oficialios reakcijos. Irano žiniasklaidos teigimu, dalis JAV reikalavimų toliau išlieka nerealistiški, Iranui neketinant atsisakyti teisės sodrinti uraną. Tuo tarpu D. Trumpas jau pagrasino, kad, jei Iranas nesutiks su pasiūlymu, kariniai veiksmai bus atnaujinti.
Nors vis dar nėra jokių garantijų, kad taikos susitarimas bus pasiektas, rinkos šią riziką iš esmės ignoruoja. Pagrindinė tokios reakcijos priežastis yra ta, jog D. Trumpas akivaizdžiai siekia užbaigti karą, kuris JAV visuomenėje yra labai nepopuliarus ir neigiamai veikia respublikonų populiarumą artėjant Kongreso rinkimams rudenį. Benzino kaina JAV peržengė 4,5 dolerio už galoną ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Anksčiau D. Trumpas stipriai kritikavo ankstesnę administraciją dėl aukštų degalų kainų ir žadėjo jas reikšmingai sumažinti. Visi supranta, kad vienintelis kelias tai padaryti yra išspręsti situaciją su Iranu, todėl eskalacijos rinkos nebesitiki. Tai patvirtina ir faktas, kad, pirmadienį Iranui apšaudžius JAV karinius laivus, jokio reikšmingo JAV atsako iš esmės nebuvo. Be to, svarbu ir tai, kad kitą savaitę planuojamas D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas, kuris jau buvo nukeltas dėl karo Irane. Manoma, kad Trumpas nori pasiekti taiką iki šio susitikimo, siekdamas išvengti santykių blogėjimo su Kinija, kuri stipriai priklauso nuo energijos išteklių importo iš Persijos įlankos šalių.
Reaguojant į artėjantį taikos susitarimą, „Brent“ naftos kaina vakar smuko apie 10 proc. ir buvo laikinai nukritusi žemiau 100 dolerių ribos. Visgi po pranešimų, kad Iranui dalis JAV reikalavimų yra nepriimtini, kaina kiek atšoko, o ketvirtadienio rytą siekia apie 102 dolerius už barelį. Kritusi naftos kaina ir perspektyva, kad Hormuzo sąsiauris, kuris vis dar yra beveik visiškai blokuojamas, gali būti greitai atidarytas, reikšmingai mažina infliacijos rizikas. Reaguojant į tai, dabar jau tikimasi dviejų ECB palūkanų normų didinimų šiemet, nors dar pirmadienį buvo įskaičiuojami trys. Tuo tarpu tikimybė, kad pirmas didinimas įvyks birželio mėnesį sumažėjo nuo beveik 100 iki 65 procentų.
NASDAQ vakar kilo 2,02 proc., o S&P 500 – 1,46 proc., pratęsdami įspūdingą ralį, kurio metu nuo kovo pabaigoje pasiekto dugno indeksai pašoko atitinkamai 25 ir 17 procentų. Prie gerų rezultatų daugiausia prisidėjo pramonės (+2,6 proc.), informacinių technologijų (+2,6 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+2,1 proc.) sektoriai. Dirbtinio intelekto naratyvas toliau stipriai veikė ralį – puslaidininkių segmentui šoktelėjus beveik 5 proc., su „AMD“ (+18,6 proc.) ir „Nvidia“ (+5,6 proc.) priešakyje. Investuotojus taip pat teigiamai veikė paskelbta statistika, rodanti, kad JAV privatus sektorius balandžio mėn. sukūrė 109 tūkst. naujų darbo vietų. Tai didžiausias skaičius nuo 2025 m. sausio, rodantis JAV ekonomikos atsparumą energetikos šoko akivaizdoje. Rinka dar laukia penktadienį skelbiamų nedarbo lygio ir visos ekonomikos mastu sukurtų darbo vietų statistikos.
Europos akcijų biržose šuolis aukštyn buvo net didesnis nei JAV. STOXX 600 indeksas augo 2,22 proc., vedamas nebūtinojo vartojimo (+4,4 proc.), pramonės (+3,4 proc.) ir finansų (+3,0 proc.) sektorių. Vienintelis neigiamą rezultatą fiksavo energetikos sektorius (-3,5 proc.), paveiktas kritusių naftos kainų. Vokietijos DAX šoko 2,12 proc., Prancūzijos CAC – 2,94 proc., Italijos FTSE MIB – 2,35 proc., o Baltijos birža augo 0,14 procento.
