Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.
„Biudžetas niekad nebūna lengvas, turbūt visada, kai pradedame biudžeto rengimo procesą atrodo, kad net neįmanoma bus jo parengti, matant tuos poreikius ir įvairias diskusijas viešojoje erdvėję, tų pačių politikų poreikius didinti tiek pensijas, tiek darbo užmokestį“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras.
„Tų kažkokių erdvių didinti išlaidas ar mažinti pajamas nėra didelių, turėsime labai sverti kiekvieną poreikį ir kad dabar būtų galima pasakyti, kad yra daug erdvės įvairiems sprendimams, taip negalima pasakyti, visi sprendimai bus sunkūs“, – teigė D. Sadeckas.
Jis pabrėžė, kad NPD kėlimas turėtų mažinantį poveikį valstybės biudžeto pajamų surinkimui, todėl toks sprendimas turėtų būti vertinamas „biudžeto rengimo kontekste“.
„Šiuo metu esame pačioje biudžeto rengimo pradžioje, renkame poreikius iš ministerijų, natūralu, dėsime visus tuos poreikius – vienas iš tų galimų svarstomų sprendimų, NPD kėlimas, irgi turbūt būtų ant stalo ir diskutuotume, kurie poreikiai yra prioritetiniai ir kurie galėtų būti tenkinami“, – sakė D. Sadeckas.
Didinti bazinį NPD kitais metais ragino prezidentas Gitanas Nausėda – šis dydis nebuvo didintas dvejus metus.
Šiemet NPD siekia 747 eurus ir yra taikomas tiems darbuotojams, kurie uždirba iki vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) – 2025 m. jis išaugo iki 1153 eurų per mėnesį (ant popieriaus), šiuo metu pradedamos derybos dėl kitų metų MMA.
Vyriausybė kovą patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą.
Viceministrė: MMA kitąmet augs, dėl jos turi tartis darbdaviai ir profsąjungos
Minimali alga (MMA) kitąmet augs, tačiau dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
„Minimalus darbo užmokestis didės, tiktai yra klausimas, kiek“, – žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį ketvirtadienį teigė viceministrė.
„Dabar Lietuvos bankas pateiks savo ekonomines prognozes ir lūkestis yra, kad darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos kalbėtųsi ir derėtųsi, koks tas dydis, atitinkamai įvertinus tas ekonomines prognozes, galėtų būti MMA“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Pastaraisiais metais darbdaviams ir profesinėms sąjungoms nepavykdavo susitarti dėl MMA didinimo, todėl vienašališką sprendimą priimdavo Vyriausybė.
Viceministrės teigimu, nustatant MMA reikia įvertinti daug kriterijų – fiskalinę drausmę, Artimųjų Rytų konflikto padarinius, produktyvumą: „Nėra to sparčiai didėjančio produktyvumo, iš tos pusės turime į rodiklius atsižvelgti, bet bet kuriuo atveju MMA didės.“
Anot jos, MMA būtina didinti ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl to, kad mažėtų pajamų nelygybė ir skurdas.
Kaip rašė BNS, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA kitąmet turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 procentais – toks didėjimas, pasak jo, būtų racionalus atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įvairių sektorių dabartinę padėtį.
Jis taip pat siūlė kartu su nuosaikiu MMA didinimu kelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bet viceministrė teigė, kad šiuo metu diskusijų dėl to nėra.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
