Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“. rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Kartu su tarptautiniais partneriais ji dalyvauja svarbiame Europos kosmoso agentūros (EKA) projekte „HydRON“ (angl. High-throughput Optical Network), kuriuo siekiama sukurti patikimas optinio ryšio jungtis tarp Žemės ir kosmoso.
Tikslas – naujos kartos ryšio infrastruktūra
Bendra projekto vertė – 18,5 mln. eurų, o „Astrolight“ tenkanti kontrakto dalis siekia 2,2 mln. eurų. Tai yra didžiausias Lietuvos istorijoje EKA projektas, į kurį yra įsitraukusios Lietuvos įmonės, ir šiuo metu reikšmingiausia Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonei per EKA programas skiriama investicija.
Projektui vadovauja Kanados palydovų ryšio kompanija „Kepler Communications“, valdanti pirmąjį komercinį optinio duomenų perdavimo stotelių tinklą kosmose. „Astrolight“ prie projekto prisideda suteikdama naujausios kartos lazerinio ryšio terminalą „ATLAS-X“, kuris bus išbandytas orbitoje kaip nepriklausomas tinklo naudotojas. Šis terminalas leis kurti aukštos spartos ir saugias optinio ryšio jungtis tarp palydovų bei tarp kosmoso ir Žemės.
„Šiuo „HydRON“ projektu siekiama sukurti ir išbandyti naujos kartos optinį ryšių tinklą kosmose, kuris leis užtikrinti itin spartų, šviesolaidžiui prilygstantį duomenų perdavimą ir prisidės prie Europos ryšių infrastruktūros atsparumo bei saugumo stiprinimo“ – sako vienas „Astrolight“ įkūrėjų ir įmonės vadovas Laurynas Mačiulis.
Kelius į kosmosą atvėrė pažangus sprendimas
„Astrolight“ kuriamas lazerinio ryšio terminalasi „Hydron“ projekto metu bus iškeltas į kosmosą ir veiks kaip duomenų perdavimo mazgas. Jis leis „Kepler“ susijungti su kitomis tinklo jungtimis. Būtent projekto metu šios tarp palydovinės ir kosmosas-Žemė jungtys bus testuojamos.
„Kosmosui tampant vis svarbesniu kritinės infrastruktūros plėtros lauku, nuo kurio vis labiau priklauso tiek telekomunikacijos, tiek nacionalinis saugumas ar tokie ateities projektai kaip duomenų centrų orbitoje vystymas, optinio ryšio poreikis tik augs. Bendradarbiavimas su „Kepler“ ir kitais partneriais „HydRON“ projekte suteikia progą priartinti vartotojus prie galimybės naudotis naujos kartos optinio ryšio tinklais saugiam ir sparčiam duomenų perdavimui“, – sako L. Mačiulis.
„Astrolight“ duomenų perdavimo terminalai „ATLAS-X“ tokiai misijai puikiai tinka dėl savo mažo dydžio, svorio ir energijos poreikio. Operaciniu lankstumu pasižyminčius terminalus į orbitą galima transportuoti skirtingais erdvėlaiviais. „ATLAS-X“ taip pat pilnai atitinka EKA ryšio spartos ir suderinamumo standartus.
Kosmosas – naujų galimybių erdvė
„HydRON“ projektas yra EKA „ScyLight“ programos, kuria siekiama vystyti optines ir kvantines technologijas pažangiai palydovų komunikacijai, dalis. Pritraukiant programos finansavimą „Astrolight“ padeda Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupė. Jos vadovė Eglė Elena Šataitė sako, kad Lietuvos įmonių įsitraukimas į tokios svarbos tarptautinius projektus rodo Lietuvos kosmoso sektoriaus potencialą ir gebėjimą kurti efektyvius sprendimus, atitinkančius ES technologinius bei strateginius prioritetus.
„Astrolight“ dalyvavimas „HydRON“ projekte nėra atsitiktinis. Tai gebėjimo kurti šių dienų poreikius atitinkančias inovacijas, sutelktų kompetencijų ir užsitarnauto rinkos pasitikėjimo rezultatas. Tokiais projektais Lietuvos vardas vis ryškiau įrašomas tarp Europos kosmoso valstybių ir atveria naujas galimybes sektoriaus augimui bei aukštos pridėtinės vertės kūrimui“, – sako E. E. Šataitė.
Inovacijų agentūra aktyviai siekia padėti Lietuvos kosmoso ekosistemos dalyviams pasinaudoti esamomis finansavimo ir bendradarbiavimo su EKA galimybėmis. Jos bus aptariamos ir gegužės 6 d. vyksiančio „Vilnius Space Days 2026“ renginio metu. Renginyje pranešimą skaitys ir „Astrolight“.
Šiemet konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui ir visai Europai kylantiems iššūkiams bei būtinybei kintančiame geopolitiniame kontekste užsitikrinti kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą, pastangas nukreipiant į Europos strateginės autonomijos didinimą. Siekiant šių tikslų svarbus vaidmuo tenka kosmoso sektoriaus įmonėms
