Lietuvos ekonomikai pirmąjį šių metų ketvirtį augus 2,5 proc. – kiek kukliau nei prognozavo ekonomistai, jie sako per daug to nesureikšminantys – tikėtina, kad skelbiant antrąjį BVP įvertį rodikliai bus pagerinti gavus daugiau duomenų.
Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad įtakos mažesniam nei prognozuota augimui galėjo turėti itin šalta žiema ir brangesnės statybos.
„Tikėjomės kiek spartesnio bendrojo vidaus produkto augimo metinio pirmąjį ketvirtį, nes tos inercijos būta. Ir, matyt, pagrindinė tokia svaresnė priežastis atėjo dėl šaltos žiemos aplinkybių ir bangesnių statybų sektoriaus apsukų“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė, anksčiau BNS prognozavusi 3,1 proc. metinį BVP augimą.
„Taip pat Valstybės duomenų agentūra įvardija transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos kuklesnį rezultatą, palyginus su pernai metų paskutiniuoju ketvirčiu. Tai, matyt, yra netipinės šaltos žiemos poveikio ir atitinkamai bendros įtakos bangesnei ketvirtinei bendro vidaus produkto dinamikai“, – pridūrė analitikė.
„Artea“ ekonomistė pabrėžia, kad metinis augimas yra „santykinai neblogas“, o surinkus daugiau duomenų antrasis BVP įvertis gali būti dar geresnis.
„Paprastai augimas paspartėja paskelbus antrąjį įvertį. Pirmajam ketvirčiui neturėjo jaustis dar ir išorinio geopolitinio šoko įtaka, nes pirminiai poveikiai vidaus rinkoje nekeitė gyventojų elgsenos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Matome mažmeninės prekybos apyvartų augimą, taip pat pramonės rezultatas buvo stiprus, ypač kovo mėnesio. Matyt, irgi dėl geopolitinio konflikto buvo suskubta perkelti, paspartinti užsakymus, užfiksuoti kainas ir atitinkamai didinti gamybos apimtis, stengiantis užbėgti visam tam infliacijos bangos kilimui numatomam“, – kalbėjo ekonomistė.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako per daug nesureikšminantis kiek kuklesnių pirmojo ketvirčio BVP duomenų.
„Gali būti, kad pirmąjį ketvirtį buvo mažesnės valstybės investicijos, kas šiek tiek sumažino BVP. Nes žiūrint į visus kitus rodiklius – ir mažmeninės prekybos augimas siekia beveik 6 procentus, ir atsigavo pramonė, apdirbamosios gamybos augimas daugiau negu 3,5 procento, ir būsto sandorių skaičius artėja prie rekordinių aukštumų – visi šie rodikliai rodo, kad nėra Lietuvos ekonomikos jokių išsikvėpimo ženklų“, – BNS sakė N. Mačiulis, anksčiau prognozavęs 3,3 proc. metinį ir 0,4 proc. ketvirčio ekonomikos augimą.
Anot jo, nedidelį ekonomikos susitraukimą per ketvirtį galėjo lemti laikinai mažesnės valstybės investicijos.
„Tokie svyravimai ketvirtiniai būna gana dažni. Tai tikrai nereikėtų į tai žiūrėti kaip į kažkokius pirmuosius ženklus, kad lėtėja ar išsikvepia Lietuvos ekonomikos augimas“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,5 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), tuo metu palyginti su paskutiniu 2025-ųjų ketvirčiu, šalies ekonomika smuko 0,4 proc.
