Šaltis spaudė, kainos dar labiau: ar į Lietuvą grįžtanti geotermija gali tai pakeisti?

Po nesėkmingos patirties, susijusios su jėgaine Klaipėdoje, Lietuva vėl gręžiasi į geotermiją. Tikimasi, kad iš ankstesnių klaidų bus pasimokyta, o pažangios Jungtinių Amerikos Valstijų technologijos leis geoterminei energijai iš naujo įsitvirtinti šalies energetikoje.

Daug metų Klaipėdos geoterminė jėgainė buvo laikoma pamoka, kad į žemės gelmes pinigų laidoti nederėtų. Tačiau kol investuojame į saulės ir vėjo parkus, Žemės gelmės nevėsta. Šiandien geotermija Lietuvoje vėl kelia lūkesčių: verslas vienijasi su JAV technologijų gigantais, žadančiais išspręsti buvusias problemas, politinis optimizmas grįžta – planuojamos jėgainės Klaipėdoje ir Gelgaudiškyje. Bet ar šįkart lūkesčiai nepralenkia realybės?

Klaipėdos pamoka: kai planai susiduria su geologija

Tai, kad Lietuva turi palankias sąlygas geotermijai vystyti, paaiškėjo dar 1988 metais, kai Lietuvos mokslininkai Vakarų Lietuvoje aptiko geoterminę anomaliją, išsiskiriančią aukštu Žemės šilumos srauto intensyvumu. Siekiant plėsti Žemės gelmių šilumos išteklių tyrimą, gerinti išgavimo technologijas ir kurti projektines galimybes taikyti geoterminę energiją ūkinėje veikloje, 1991 metais buvo įsteigta valstybinė įmonė „Geoterma“.

Nors Klaipėdos jėgainė buvo pastatyta 2000 metais, pradėti jos veiklą užtruko. Pašalinus projekto trūkumus, 2004 metais jėgainė pradėjo veikti. Deja, 2017 metais bendrovė bankrutavo, o Klaipėdoje patirtos nesėkmės šešėlis tebestabdo investuotojus nuo investavimo į naujas pažangių technologinių sprendimų geotermines jėgaines Lietuvoje.

Geologas habil. dr. Saulius Šliaupa teigė, kad iš pradžių Klaipėdos jėgainė atrodė labai gerai, bet paskui visi pamatė, kad geologija gali būti įnoringa.

„Imi ir atrandi dalykų, apie kuriuos net nepagalvojai. Per kelerius metus „Klaipėdos energija“ pamatė, kad produktyvumas ėmė smarkiai kristi, ir buvo nuspręsta, kad daugiau nebereikia geoterminės jėgainės. Šilumos kiekis iš gręžinių buvo labai mažas,“ – sakė jis.

Mokslininko teigimu, jėgainė susidūrė su septyniomis ar aštuoniomis problemomis, kurios iki šiol nėra tiksliai įvardytos.

„Tikriausiai viskas susidėjo į vieną“, – sakė jis.

S. Šliaupai pritaria ir geologas, vienas Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos narių, „Hidro Geo Consulting“ vadovas Žygimantas Palaitis. Jo teigimu, šis projektas nebuvo toks paprastas, kaip buvo skaičiuojama ir planuojama, o didžiausia bėda buvo ta, kad iš vieno gręžinio buvo imamas ne vanduo, o šiltas labai aukštos mineralizacijos sūrymas.

„Jei Baltijos jūros vandens litre yra ištirpę 7–9 gramai druskų, Klaipėdos geoterminės jėgainės sūrymo litre, iš pusantro kilometro gylio, yra ištirpę 108 gramai druskų – tai yra neįsivaizduojamas kiekis. Keliant sūrymą iš Žemės gelmių, kur slėgis yra labai didelis, jei jis nors akimirką sumažėja, visi mineralai iškrenta į nuosėdas ir pradeda kristalizuotis, todėl po kelerių jėgainės eksploatavimo metų, injekcinis gręžinys pradėjo užsikišti, kitaip tariant, įvyko gręžinio kolmatacija. Filtrinė dalis, kur skystis turėjo būti išleistas atgal į Žemės gelmes, užsikimšo, nes atsirado kristalų. Čia ir prasidėjo bėdos su jėgaine,“ – pasakojo jis.

Anot „Lavastream‘‘ vadovo Simono Valadkevičiaus, šiandien senosios Klaipėdos „Geotermos“ jėgainės gręžiniai stovi apleisti, turtas nėra prižiūrimas, todėl pamažu praranda vertę.

Be to, Klaipėdos geoterminės jėgainės sūrymo temperatūra siekė tik 38 laipsnius pagal Celsijų. Tokia temperatūra per žema šildymui, todėl reikėjo papildomai deginti gamtines dujas. Tai, jo teigimu, nėra nei tvaru, nei konkurencinga, nei aktualu šiandienos geopolitiniame kontekste.

Vis dėlto ekspertai vienbalsiai sako, kad nors Klaipėdos geoterminė jėgainė išbandymų neatlaikė, tai nereiškia, jog Lietuva visam laikui turėtų atsisakyti geoterminės energijos.

Nauji sprendimai ir projektai

Pasak S. Valadkevičiaus, Lietuva atsilieka, o šiuolaikiniai sprendimai leidžia išspręsti ankstesnes problemas.

„Trečdalis Paryžiaus daugiabučių jau šildomi geotermine šiluma – centre veikia jėgainės, tai nėra vizija. Rumunijoje modernizacijos fondas skiria šimtamilijoninius biudžetus geotermijai. Lenkijoje daugiau nei dešimt miestų planuoja savo jėgaines, yra dotacijos ir finansavimas paskolomis. Europos Komisija geotermiją laiko viena perspektyviausių investicijų krypčių. Lietuvoje Vyriausybės programoje geotermija paminėta puse sakinio. Nėra aiškių priemonių, nėra biudžeto, nėra prioriteto. Suprantu kodėl – senoji Klaipėdos jėgainė paliko blogą įspūdį, o energetikos dėmesys buvo sutelktas į jūrinį vėją, jungčių kūrimą, atsijungimą nuo Rusijos tinklų. Tai buvo teisinga eilė darbų. Tačiau tie darbai padaryti – laikas peržiūrėti strategiją.

Mūsų siūlomas sprendimas yra gręžtis į sluoksnius, kur natūralaus mineralizuoto vandens iš viso nėra. Į tuos gylius leisti mažai mineralizuotą vandenį, kokį geriame iš čiaupo. Jis įleidžiamas šaltas, įkaista nuo uolienų karščio ir pakyla atgal jau karštas, bet be mineralizacijos. Vamzdžiai lieka švarūs, sistema veikia ilgai ir patikimai. Svarbiausia, mums nereikia deginti jokio kuro – nei biokuro, nei dujų, nei biodujų. Tai būtų nulinių emisijų šilumos jėgainės“, – kalbėjo jis.

Kol Vyriausybė galvoja, verslas nesnaudžia. Dar 2024 metais spaudoje pasirodė straipsniai apie planuojamas naujas geotermines jėgaines Klaipėdoje ir Gelgaudiškyje.

„Lavastream“ šiuo metu vysto kelis projektus Lietuvoje ir Lenkijoje, tačiau Klaipėdos projektas yra pats brandžiausias ir realiai galintis pirmasis išvysti šviesą. Visuose projektuose taikome naujos kartos technologijas – jau sėkmingai veikiančias JAV ir Vokietijoje. Jos išsiskiria itin žemais energijos gamybos kaštais. Šiuo metu telkiame kapitalą: turime kelis susidomėjusius investuotojus – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, ir deramės su bankais.

Tikimės, kad šiais metais užbaigsime finansavimo etapą ir pradėsime vystymo etapą. Klaipėdos jėgainė veiks kaip nepriklausomas šilumos gamintojas: dalį šilumos tieksime miestui, dalį – pramonei. Bet tai tik pirmas žingsnis. Mūsų tikslas – rodyti, kad tai veikia, ir taip atverti kelią jėgainėms, kurių galia sieks 100–200 megavatų ir galų gale – gigavatą“,– teigė S. Valadkevičius.

Viltys dėl švaresnio šildymo ir skirtingi vertinimai

Šakių rajone esančiam Gelgaudiškiui stabili, neskleidžianti nemalonių kvapų ir taršos geoterminė jėgainė išties praverstų – miestelio gyventojai jau ilgai skundžiasi kvėpuojantys nešvariu oru, pelenais, tačiau už šildymą moka daug.

Šakių rajono mero Raimondo Januševičiaus teigimu, šis projektas iš esmės yra vizija, galimybės ir resursų ieškojimas.

„Yra galimybė geoterminę technologiją panaudoti vietoje naftos, dujų ar biomasės. Mes ieškome, kaip sumažinti kainą, užtikrinti jos pastovumą ir, žinoma, tausoti gamtą“, – teigė jis.

Nors Gelgaudiškis planuoja statyti naują biokuro katilinę, mero teigimu, katilinė turi turėti kitą alternatyvą.

„Šiandien Gelgaudiškyje yra šiaudai ir dyzelinis katilas, kuris taip pat yra alternatyva. Bet kuriuo atveju, norėdami užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, turime turėti dvi alternatyvas. Biokuro katilinė turbūt bus įrengta greičiau, bet ji galės būti rezervinė. Gelgaudiškyje mes esame labai netvarūs, turime šiaudus ir dar dyzelinę alternatyvą“, – pastebėjo meras.

Anot jo, visame krašte – nuo pat Šakių iki Klaipėdos – yra geoterminė anomalija.

Tačiau su Šakių rajono meru nesutinka geologas S. Šliaupa.

„Šakių rajone kristalinis pamatas neturi jokios specifikos, tik tiek, kad yra gerai išžvalgytas. Geotermiškai ta vieta yra vidutinė“, – teigė mokslininkas.

Vis dėlto geras išžvalgymas, anot jo, taip pat yra labai svarbu.

Naujos technologijos

Lietuvoje jau išžvalgyta, tačiau ar turime patikimą technologiją?

Anot oficialaus „Sage Geosystems“ partnerio Europoje „Lavastream“ vadovo S. Valadkevičiaus, „Sage Geosystems“ technologija, kuri būtų pritaikyta naujosiose geoterminėse Lietuvos jėgainėse, ekonomiškai išsiskiria iš kitų.

„Tiek įrengimo, tiek eksploatavimo sąnaudos yra vienos mažiausių rinkoje. Tai tiesiogiai lemia galutinę energijos kainą vartotojui. Kiekvienas iš „Sage Geosystems“ įkūrėjų turi daugiau nei 30 metų patirtį inžinerinės geologijos, būtent geotermijos, srityje. Jų jėgainės jau veikia, tai ne popieriuje egzistuojanti idėja. Kas patvirtina, kad technologija veikia? JAV technologijų milžinė „Meta“ yra pasirašiusi su jais sutartį dėl 150 megavatų galios jėgainės dirbtinio intelekto duomenų centrui, JAV gynybos departamentas užsakė tris „Sage Geosystems“ jėgaines karinėms bazėms, kad, net nutrūkus elektros tiekimui, bazės veiktų toliau. Kai Gynybos departamentas pasitiki technologija, tai yra stiprus signalas. Taip pat „Ormat Technologies“ – vienas didžiausių pasaulio geoterminės energijos vystytojų, valdantis pusantro gigavato jėgainių, pasirinko būtent „Sage Geosystems“ savo senoms jėgainėms modernizuoti“, – sakė jis.

Sprendimai, kurie jau veikia

Kitaip nei gilioji, šiuo metu Lietuvoje jau vystoma seklioji geotermija.

„Seklioji geotermija gali būti plėtojama visoje Lietuvoje, taip ir daroma. Lietuvoje viskas, kas eina gilyn į žemę, visa šiluma yra laikoma geotermine energija, todėl tam, kad ją išgautume šilumos siurbliais, mums nereikia itin aukštos temperatūros, užtenka, kad gelmėse būtų didelis kiekis mažos temperatūros šiluminės energijos, o jau tada šilumos siurbliu ji gali būti transformuojama į mažesnį kiekį aukštos temperatūros šiluminės energijos. Taigi, mums pakanka, kad gelmėse būtų didelis kiekis 10 laipsnių temperatūros šiluminės energijos, ir šitos šilumos mes galime pasigaminti tiek, kiek mums reikia“, – sakė „Hidro Geo Consulting“ vadovas Ž. Palaitis.

Jo teigimu, seklioji geoterminė energija taip pat galėtų būti naudojama kaip kainų stabilizavimo įrankis.

„Žemės gelmių temperatūra 15–20 metrų gylyje, metams bėgant, yra pastovi. Nors šiemet žiema buvo itin šalta, žemės gelmėms tai neturi jokios įtakos. Geoterminių šilumos siurblių efektyvumas yra pastovus, priešingai negu šilumos siurblių oras–oras ar oras–vanduo, kurie šiluminę energiją ima iš aplinkos temperatūros oro. Kuo aukštesnė gelmių temperatūra, tuo efektyviau veikia geoterminiai šilumos siurbliai. Lygiai taip pat siurbliai oras–oras, esant nulinei aplinkos temperatūrai, yra vienokio efektyvumo, o, kai temperatūra yra –10 laipsnių pagal Celsijų, – kitokio. Jų efektyvumas yra žymiai mažesnis.

Kai aplinkos temperatūra yra –15 arba –20, jų efektyvumas artėja prie vieneto, tai reiškia, kad šildymas vyksta elektros pagrindu. Didžiausias geoterminio šilumos siurblio privalumas yra tas, kad jo efektyvumas yra aukštas ir nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Dar labai svarbi geoterminių šilumos siurblių naudojimo dalis yra ta, kada šiltuoju metu mes galime labai veiksmingai vėsinti patalpas, naudoti jį kaip kondicionierių“, – pastebėjo specialistas.

Publikacija parengta vykdant Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugijos mentorystės programą.