Siūloma apmokestinti gydymo įstaigose naudojamas gydomąsias durpes. Iki šiol joms buvo taikyta išimtis. Anot aplinkos ministerijos, taip siekiama suvienodinti sąlygas visiems gamtos išteklių naudotojams. Sanatorijos tokiu sprendimu piktinasi, neatmeta, kad gydomojo purvo procedūros gali brangti.
Gydomojo purvo procedūroms Birštone esančioje sanatorijoje „Versmė“ per metus sunaudojama iki 200 kubinių metrų durpių.
Anot sanatorijos specialistų, lankytojams purvo procedūros vienos mėgstamiausių. Pastebi, kad nauda ne tik fizinė, bet ir emocinė.
„Ne tik kad jie čia gauna trys viename – purvas, molis ir mineralinis vanduo – bet jie savo emocijas taip laisvai paleidžia. Kaip smagu girdėti, kai jie juokiasi ar šaiposi vienas iš kito: „Tu kaip paršelis arba kaip velnias“, – pasakoja sanatorijos specialistė Daiva Kuzmickienė.
Durpės į sanatoriją jau 40 metų vežamos iš to pačio durpyno Kašonyse. Ten esantis durpynas vienas iš šešių Lietuvoje, kuriame kasamos gydomosios durpės.
„Paruošimo mechanizmas reikalauja daug sąnaudų – kasti atvežti, valyti, smulkinti, šildyti, skiesti, turėti infrastruktūrą, kad pateiktum pacientui ant kūno. Tai yra didžiulės sąnaudos“, – sako „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Norkienė.
Iki šiol už durpes, naudojamas gydymo įstaigose, gamtos išteklių mokestis nebuvo taikomas. Aplinkos ministerija siūlo šios išimties atsisakyti. Esą taip neliktų rizikos dėl galimo piktnaudžiavimo.
„Įstatyme parašyta, kad išimtis taikoma durpėms, kurios naudojamos gydymo įstaigose. O jei ta gydymo įstaiga Afrikoje, tai kaip sukontroliuosi, ar tuo nesinaudoja kiti subjektai, kasantys durpes?“ – teigia Aplinkos ministerijos patarėjas Vaidas Jusys.
Panaikinus išimtį už medicininėms reikmėms naudojamų durpių, už kubinį metrą tektų mokėti 80 centų. Preliminariais skaičiavimais, ekonominė nauda valstybei siektų iki 3 tūkstančių eurų per metus.
„Kodėl vieni subjektai yra lygesni už kitus? Turi būti taikomos vienodos sąlygos visiems, kurie užsiima komercija ir naudoja gamtos išteklius“, – tikina V. Jusys.
Lengvatą gydymo reikmėms naudojamos durpėms siūloma naikinti nuo 2028-ųjų. Sanatorijos tokiam siūlymui prieštarauja. Esą sprendimas nepagrįstas ir ekonomiškai nenaudingas.
„Kaip nėra apmokestinamos kitos gydymo priemonės, taip mes, sanatorijos, taip pat galvojam, kad ir gydomasis purvas neturėtų būti apmokestinamas“, – sako Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovas Artūras Salda.
„Tai gydymo proceso dalis – dalį paslaugų kompensuoja ligonių kasos ir įeina į gydymo kainą. Tada mes pačią idėją, pačią mintį tiesiog žlugdom“, – priduria „Versmės“ sanatorijos direktorė.
Anot asociacijos, pradėjus taikyti mokestį, paslaugos pacientams gali tapti ne tokios prieinamos ir brangesnės.
„Jeigu bus apmokestintos durpės, natūralu, kad pabrangs ir tos procedūros, kurioms naudojamos gydomosios durpės“, – teigia A. Salda.
„Pabandėm vieną dieną su kolegomis paskaičiuoti. Iš viešai prieinamų skaičių per internetą, paslauga pabrangtų 1–2 centais. Ar čia daug?“ – klausia Aplinkos ministerijos patarėjas.
Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams atsisakyti lengvatos dar turės pritarti Seimas.
