Trisdešimt ukrainiečių šeimų atsidūrė nežinioje, kai po ketverių metų „Litgrid“ nusprendė nebeapmokėti jų būsto nuomos. Prieš ketverius metus energetikos bendrovė atsiliepė į kolegų Ukrainoje prašymą apgyvendinti jų darbuotojų šeimas ir žadėjo jais pasirūpinti iki karo pabaigos. Tačiau, karui nesibaigus, „Litgrid“ nusprendė jų neberemti. Sprendimą palaiko ir energetikos ministras.
Į daugiabutį pataikė raketa ir sugriuvo visa laiptinė. Apie namų likimą Mariupolyje pasakoja ukrainietė Liudmila. Ji slepia veidą dėl Rusijos okupuotose teritorijose likusių artimųjų saugumo. Su vyru ir dukra gyvenimą iš naujo pradėjo jau du kartus.
„Iš Donecko dėl karinių veiksmų 2014-aisiais išvažiavome į Mariupolį. Čia pradėjome gyvenimą iš naujo, bet 2022-aisiais viskas vėl sugriuvo“, – sako Liudmila.
Iš Donecko dėl karinių veiksmų 2014-aisiais išvažiavome į Mariupolį. Čia pradėjome gyvenimą iš naujo, bet 2022-aisiais viskas vėl sugriuvo
Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Liudmila
Ji kartu su pusšimčiu šeimų, kurių nariai dirbo „Ukrenergo“, prieš daugiau nei ketverius metus atvyko į Lietuvą.
„Mums skambino „Ukrenergo“ vadovybė ir sakė, kad pas juos yra šeimų, kur vyrai turi likti remontuoti tinklą, o moterys, vaikai ir seneliai neturi kur likti, tiesiog neturi kur gyventi“, – pasakoja Liudmila.
Visą šį laiką „Litgrid“ kolegoms iš Ukrainos apmokėjo būsto nuomą ir komunalinius mokesčius. Per metus tai kainavo per 200 tūkst. eurų.
„Nuo pat pradžios jiems buvo komunikuota, kad iki karo pabaigos mes jais pasirūpinsim“, – sako buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Tačiau vasarį, pasikeitus „Litgrid“ vadovams, nuspręsta nebekompensuoti nuomos ukrainiečiams.
„Laikinumas turi pradžią ir turi pabaigą. Mes nesame įsipareigoję iki gyvenimo pabaigos kažką daryti, nes tai parama, savanoriškas dalykas“, – teigia „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
R. Masiulis pažymi, kad dar metų pradžioje žadėta remti ukrainiečius.
„Ir šiems metams buvome informavę po biudžeto patvirtinimo, kad šiais metais jūs dar gyvensit“, – tikina R. Masiulis.
Lietuvoje gyvenantis Jurijus graudinasi pasakodamas ir apie paramą, ir apie prieš mėnesį sužinotą žinią, kad nuo liepos už nuomą teks mokėti patiems.
„Iš pradžių nepatikėjau, nes dar žiemą sakė, kad tarsi planuojama paramą pratęsti dar metams“, – sako Jurijus.
Buvęs „Litgrid“ vadovas pažymi, kad parama ukrainiečių šeimoms ne tik moralinė. Pagalba abipusė – ukrainiečiai konsultuoja, kaip apsaugoti infrastruktūrą, padėjo atgabenti sinchronizacijai reikalingą įrangą.
„Ukrainietiškas vagonas išgelbėjo mūsų sinchronizaciją – sako R. Masiulis. – Tu išvarai į gatvę „Ukrenergo“ darbuotojų šeimas ir sakai, ar galit mus toliau konsultuoti. Nežinau, aš sakyčiau čia labai žmogiškas dalykas.“
Visgi dabartinis „Litgrid“ vadovas ir energetikos ministras tikina, kad parama Ukrainai nemažės.
„Turėtume ieškoti subalansuotų sprendimų. Neišvaryti žmonių į gatvę, bet ir ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – mano energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dabar taip sutapo, kad nei vyras, nei aš neturime darbo. (...) Mano šeimai nėra kur grįžti“, – guodžiasi ukrainietė Liudmila.
Tuo tarpu ukrainietis Jurijus turi neįgalumą. Jo teigimu, jei nepavyks rasti darbo – teks grįžti į Ukrainą. „Gyvenu netoli Dnipro, netoli elektrinės, kurią visiškai subombardavo.“
„Tai jautrus dalykas, faktas. Šeimos, vaikai, seni žmonės, bet ta dilema visada yra, o ką daryti...“ – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Ukrainiečiai sako, kad per kelis mėnesius sunku susirasti būstą ir papildomų pajamų jam išlaikyti.
„Litgrid“: mūsų tikslas prisidėti prie savarankiškos Ukrainos žmonių integracijos
Po publikacijos pasirodymo „Litgrid“ atsiuntė papildomą komentarą redakcijai.
Jame pažymima, kad nuo pat karo Ukrainoje pradžios bendrovė aktyviai įvairiomis formomis prisidėjo prie pagalbos žmonėms, priverstiems palikti savo namus.
„Ketverius metus nuomojome būstus ukrainiečių šeimoms kaip bendrovė, dalis mūsų darbuotojų apgyvendino ukrainiečius pas save, nes tuo metu pagalba būsto forma buvo itin svarbi ir skubi
Šiandien situacija yra pasikeitusi: dauguma Ukrainos žmonių Lietuvoje jau įsitvirtinę, integravęsi į darbo rinką ir savarankiškai nuomojasi būstus. Nacionalinės iniciatyvos, kurios anksčiau apgyvendindavo pabėgėlius, taip pat baigia savo veiklas. Mes toliau remiame Ukrainą kitomis formomis – nuolat siunčiame humanitarinę paramą įrenginiais ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Nuo karo pradžios iš viso esame Ukrainai paaukoję įrangos, kurios vertė, jeigu skaičiuotume naujus įrenginius – per 20 mln. eurų“, – rašoma „Litgrid“ komentare.
Taip pat pažymima, kad bendrovė smerkia rusijos agresiją prieš Ukrainą ir visapusiškai palaiko Ukrainos tautą.
„Mums svarbu, kad Ukraina kuo greičiau laimėtų karą ir galėtų atstatyti sugriautą infrastruktūrą. Prie šių pastangų prisidedame tiek kaip įmonė, tiek individualiai – daugelis mūsų darbuotojų ir asmeniškai teikia paramą Ukrainai“, – rašo „Litgrid“.
Akcentuojama, kad sprendimas užbaigti būsto nuomos projektą priimtas atsakingai. Pagal paskutinę sutartį su butų savininku, nuomos sutartis turėjo baigtis balandžio 11 d., tačiau siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį, sutartis pratęsiama ir vykdomas naujas pirkimas, kad šeimoms būtų suteiktas trijų mėnesių terminas susirasti naują būstą,
„Padedame konsultacijomis, nuolat palaikome ryšį su ukrainiečių atstove. Mūsų tikslas – padėti, patarti, taip pat atsakingai prisidėti prie savarankiškos Ukrainos žmonių integracijos, atitinkamai sąžiningai užbaigti nuomos procesą, kurį vykdėme ketverius metus. Šiuo klausimu konsultavomės ir sutarėme ir su kolegomis „Ukrenergo“. Mūsų įsipareigojimas padėti Ukrainai išlieka – tik kitomis, šiuo metu labiau tikslingomis formomis“, – rašoma „Litgrid“ komentare.
