Vaikų siekiančios susilaukti poros pasakoja neretai tam išleidžiančios tūkstančius eurų. Kai kurios šeimos kelia klausimą, kodėl, kalbant apie demografinių rodiklių gerinimą šalyje, daugiausia dėmesio skiriama išmokoms ar pensijoms, o reali pagalba toms šeimoms, kurios vaikų nori, bet negali susilaukti, neretai lieka paraštėse.
Orientuojamasi į tuos, kuriems vaikai ateina lengvai?
Seime neseniai pasiūlyta mažinti kartelę daugiavaikiams tėvams gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir ją skirti išauginus tris, o ne penkis vaikus, kaip yra dabar. Pataisos iniciatorė tvirtino mananti, kad taip būtų didinamas gimstamumas.
Taip pat skaitykite
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dar iki dirbtinio apvaisinimo poros dalijasi patiriančios mėnesius ar net metus trunkantį gydymą, kuriam išleidžia šimtus ar net tūkstančius eurų.
- Šeimos teigia, kad valstybė dažniausiai kompensuoja tik dalį procedūrų.
- Poros stebisi, kad siekiant gerinti demografinius rodiklius didžiausias valstybės dėmesys skiriamas išmokoms ir kitoms priemonėms, o ne šeimoms, kurios vaikų nori, tačiau negali jų susilaukti.
Gimstamumą siekiama skatinti ir kitomis įvairiomis priemonėmis. Kalbama ne tik apie didesnes pensijas – kasmet didinami vaiko pinigai, svarstoma ir apie kitas finansinės paramos šeimoms formas. Štai prezidentas siūlo gimstamumą skatinti šeimas atleidžiant nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tiesa, tik tas, kurios nuo įstatymo priėmimo susilauktų antrojo ar paskesnio vaiko.
Vis dėlto, kai kurių gyventojų manymu, siekiant skatinti gimstamumą šalyje, kartais pradedama ne nuo to galo.
Štai naujienų portalui LRT.lt parašiusi 33 metų skaitytoja Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pasakojo jau keletą metų su vyru mėginanti susilaukti vaikų, tačiau, nepaisant pastangų, to padaryti nepavyksta.
Pora lankosi pas vaisingumo specialistus. Miglė neslepia, kad tai ilgas, emociškai sunkus ir finansiškai brangus kelias. „Konsultacijos, tyrimai, procedūros kainuoja šimtus, kartais ir tūkstančius eurų“, – skaičiuoja ji.
Moteris svarsto, kodėl tokia pagalba beveik nėra prieinama nemokamai ar kompensuojama plačiau.
„Šiandien valstybės kompensacijos dažniausiai apsiriboja keliomis pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Tačiau pagalbinis apvaisinimas nėra pirmasis žingsnis – neretai tai paskutinė stotelė“, – atkreipė dėmesį redakcijai parašiusi moteris.
Iki tol šeimoms tenka įveikti ilgą gydymo kelią: hormoninius ir išsamius diagnostinius tyrimus, ovuliacijos skatinimą, ciklų sekimą, gyvenimo būdo bei hormonų balanso korekcijas ir kita. Ir taip – ištisus mėnesius, atvirauja Miglė.
„Visa tai reikalauja ne tik laiko ir emocinių resursų, bet ir didelių finansinių išlaidų, kurios šiuo metu dažniausiai gula tik ant porų pečių. O ką daryti toms šeimoms, kurioms neužtenka kelių kompensuojamų procedūrų? Ar noras turėti vaiką tokiu atveju tampa prabanga?“ – klausė skaitytoja.
Viešojoje erdvėje neretai kalbama apie tai, kad žmonės nenori turėti vaikų, renkasi kitus prioritetus ar laukia didesnių finansinių paskatų. Vis dėlto labai retai kalbama apie tuos, kurie vaikų nori, bet jų susilaukti nepavyksta, pabrėžia besikreipusi moteris.
„Svarbu aiškiai pasakyti: mes neturime vaikų ne todėl, kad jų nenorime ar siekiame didesnių lengvatų iš valstybės, didesnių pensijų ar dar bala žino ko. Mes jų neturime todėl, kad jų susilaukti nepavyksta. Ir kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad valstybės politika orientuota tik į tuos, kuriems vaikai ateina lengvai“, – dėstė skaitytoja.
Moteris teigia, kad vien išmokos už gimusį vaiką ar didesnės pašalpos šiuo atveju problemos neišsprendžia.
„Jomis pasinaudoja tie, kurie pastoja lengvai ir kurie tik tam ir pastoja, kad gautų tas išmokas, nemoka mokesčių ir nedirba normalių darbų. Tuo metu poros, kurios metų metus dirba gerai apmokamus darbus, moka mokesčius, investuoja į gydymą ir atsakingai bando kurti šeimą, lieka beveik nematomos“, – pastebėjo Miglė.
Apibendrindama moteris pabrėžė: siekiant gerinti demografinius šalies rodiklius, pirmasis žingsnis turėtų būti ne tik vaikų gimimo skatinimas, bet reali, prieinama ir savalaikė pagalba tiems, kurie vaikų nori, bet jų susilaukti negali.
Išleido tūkstančius
Vilnietė Brigita (vardas pakeistas), su kuria kalbėjosi LRT.lt, taip pat susidūrė su sunkumais bandydama susilaukti vaiko. Ji pabrėžė, kad vaisingumo gydymo paslaugų kainos yra labai didelė ir jautri problema.
Dėl itin ilgų eilių valstybinėse gydymo įstaigose ji su vyru nusprendė kreiptis į privačius specialistus.
„Kiekviena konsultacija ten kainavo mažiausiai 70 eurų. Reikėjo pasidaryti daugybę tyrimų, kurių pigiausias kainavo 50–60 eurų, brangiausias – 200 eurų. Reikėjo pirkti vaistus, kurie vienam ciklui kainavo 50–100 eurų (buvo taikomi skirtingi vaistai, tai ir kainos skyrėsi). Bendrai paėmus, tam, kad susilauktume vaiko, mums reikėjo išleisti 1 500–2 000 eurų“, – savo patirtimi su redakcija dalijosi moteris.
Net jei būtų pasinaudojusi valstybinės gydymo įstaigos paslaugomis, pora sako, kad vis tiek nebūtų gavusi visų paslaugų nemokamai.
„Kai kurie tyrimai ir procedūros kainuoja, ir kainuoja nemažai, nesvarbu, ar eini privačiai, ar į valstybinę įstaigą. Tokių paslaugų nekompensuoja ne tik valstybė, bet nepadengia ir privatus sveikatos draudimas – nei vaistų, nei tyrimų, nei procedūrų“, – dėstė Brigita.
Moteris pabrėžia, kad kai kurioms poroms toks gydymas, kokį patyrė ši šeima, taikomas ir 10 ar daugiau kartų.
„Kartais poros bando tol, kol pavyksta, kartais tiek dėl finansinių, tiek dėl emocinių priežasčių nutaria nebebandyti po 10-o ar 15-o karto.
Dabar galvojame apie antrą vaiką ir turime atidėti dalį savo finansų nevaisingumo gydymo paslaugoms, nes turėta problema niekur nedingo, tad vėl reikės specialistų pagalbos“, – pasakojo Brigita.
Vaiko mėgina susilaukti 5 metus
5–6 metus kūdikio susilaukti su vyru bando ir LRT.lt parašiusi Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Gydymai, konsultacijos, vaistai ir tyrimai šeimai taip pat kainuoja šimtus eurų kas mėnesį.
„Kadangi žmogiškuoju būdu vis nepavykdavo, gydytoja vienintelę išeitį (be didelių garantijų) pasiūlė susirašyti su tuo metu buvusiu draugu (dabartiniu vyru), kitu atveju, pagal kai kurių seimūnų logiką, gims patys nelaimingiausi vaikai ir bandyti pagalbinį apvaisinimą.
Su draugu (vyru) taip ir padarėme, juolab finansiškai jau buvo sunku tiek pinigų išleisti kas mėnesį, tikėdamiesi, kad viskas bus kompensuojama (bent jau taip valdžios atstovai rėkavo). Tačiau, realybė kita: už konsultacijas kaip mokėjau, taip ir moku toliau, nes pagal įstatymą priklauso tik pirma nemokama konsultacija, toliau – 42 eurai už kiekvieną apsilankymą“, – dalijosi moteris.
Moteris iš esmės teigia, kad valstybės kompensacijos yra ribotos ir nepakankamos: padengiama tik dalis procedūrų, o ir tenka susidurti su perteklinėmis biurokratinėmis kliūtimis. Realios išlaidos vis tiek daugiausia gula ant paciento pečių.
Skaičiuoja ir dar didesnes sumas
Po straipsnio publikavimo su redakcija susisiekė dar vienas gyventojas, kuris teigė, kad išlaidos siekiant susilaukti vaiko gali būti dar didesnės ir siekti net keliolika tūkstančių eurų.
„Vienas ciklas privačioje įstaigoje Lietuvoje kainuoja nuo 5–6 tūkst. eurų, genetiniai tyrimai, jeigu įmanomi apskritai, apie 2 tūkst. eurų, taip pat privalomas šaldymas embrionams, 1–1,5 tūkst. eurų vienkartinis mokestis, taip pat maždaug 300–500 eurų metinis mokestis.
Užsienyje vieno ciklo kaina su vaistais siekia nuo maždaug 6,5–7 tūkst. eurų, genetiniai tyrimai nuo 1,6 tūkst. eurų, šaldymas, jeigu įstatymai to reikalauja, nuo 1,5 tūkst. eurų + kasmetinis. Taip pat bilietai, atostogų dienos, apgyvendinimas, atvykti reikia du kartus, pirmą kartą – 15–20 dienų, antrą kartą iki savaitės“, – dalijosi besikreipęs vyras.
Tik du kompensuojami ciklai
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami tik du gydymo ciklai (iki moteriai sukaks 43 metai) – tai vienas mažiausių skaičių Europoje. Pažangios Europos valstybės kompensuoja iki 6 ciklų.
„Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Estija, kompensuoja tiek ciklų, kiek reikia porai. Lietuvoje turime vieną iš mažiausių kompensavimų Europoje – dviejų ciklų yra tikrai mažai. Jei prireikia daugiau ciklų, tada poros viską moka iš savo kišenės, ir tada ta finansinė našta yra didelė“, – LRT.lt komentavo Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos vadovas dr. Rimantas Gricius.
Gydytojo skaičiavimu, jei, tarkime, pora iš savo kišenės turi apmokėti tuos pačius šešis ciklus, bendra jų kaina gali siekti net 5 tūkst. eurų.
Vis dėlto net ir patekus į kompensuojamą ciklą, valstybė padengia ne visas išlaidas. Pavyzdžiui, šiuo metu nėra kompensuojamas embrionų šaldymas, todėl poroms tenka padengti dalį kaštų patiems. Vis dėlto, pasak R. Griciaus, ši suma paprastai nėra itin didelė, kad pora jos negalėtų finansiškai pakelti.
„Jeigu norėtume, kad gydymas būtų prieinamas daugiau porų, reikėtų, kad valstybė didintų finansuojamų ciklų skaičių. Mes labai norėtume, kad poroms būtų kompensuojami bent 6 gydymo ciklai“, – kalbėjo jis.
Akušerė-ginekologė Raminta Baušytė pabrėžė, kad šiuo atveju svarbu kalbėti ne tik apie finansavimą, bet ir apie paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Pasak jos, būtina sudaryti galimybes šiomis paslaugomis pasinaudoti ne tik susituokusioms poroms, nes priešingu atveju dalis žmonių jų ieško užsienyje.
„Tuomet jie jau ten moka visą kainą už tas procedūras ir susidaro finansinės naštos“, – antrino R. Baušytė.
Mato platesnį kontekstą
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas taip pat sutiko, kad kelias siekiant susilaukti vaiko daliai porų gali tapti finansiškai sudėtingas.
„Konsultacijos, tyrimai bei įvairios medicininės procedūros dažnai kainuoja nemažai, todėl kai kurioms šeimoms tai iš tiesų tampa rimtu iššūkiu“, – pritarė jis.
Kartu, anot A. Murausko, svarbu matyti ir platesnį kontekstą. „Manau, tai susiję su platesniais socialiniais ir gyvenimo būdo veiksniais – vėlesniu šeimos kūrimu, didėjančiu gyvenimo tempu, sveikatos ir gyvenimo būdo pasirinkimais, taip pat bendru žmonių saugumo ir stabilumo jausmu planuojant šeimą“, – teigė A. Murauskas.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė antrino, kad ilgas ir dažnai pasikartojantis procedūrų ciklas, laukimas bei galimi nesėkmingi bandymai sukelia stiprų stresą, nerimą ar net depresines būsenas. V. Vasiliauskienė teigė, kad palaikytų reprodukcinę funkciją atkuriančios medicinos plėtrą.
„Manome, kad finansinė pagalba šeimoms tikrai turėtų būti didinama, tačiau ji turėtų būti labiau nukreipta į visapusišką, etiškai atsakingą ir į žmogaus sveikatos atkūrimą orientuotą pagalbą – ypač į reprodukcinę mediciną, kuri padeda poroms susilaukti vaikų natūraliu būdu, o ne vien į technologinius sprendimus“, – dėstė ji.
Valstybinė ligonių kasa: apmokamos įvairios paslaugos
Tuo tarpu Valstybinė ligonių kasa (VLK) tvirtino, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra apmokamos tam tikros pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Pavyzdžiui, prieš gydymo ciklą, pasak VLK, partneriams teikiamos atskiros gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos: viena – moteriai, kita – vyrui (apmokama po 1 paslaugą). Konsultacijų metu atliekami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.
Gydymo ciklo metu pacientams kompensuojamos pagrindinės medicininės paslaugos: nuo gydytojo konsultacijų ir kiaušidžių stimuliacijos iki apvaisinimo, embrionų perkėlimo ir kt. Valstybės lėšomis apmokama iki dviejų gydymo ciklų, taip pat kompensuojami būtini vaistai.
„Tai reikšminga parama poroms, nes vaistai sudaro didelę dalį pagalbinio apvaisinimo procedūros kainos“, – pabrėžia VLK.
VLK duomenimis, iš viso pernai pagalbinio apvaisinimo paslaugoms ir vaistams kompensuoti iš fondo prireikė per 2,8 mln. eurų. 2024 m. tam išleista daugiau nei 2,5 mln. eurų, o 2023 m. – arti 2,4 mln. eurų.
Koncentruojamasi į bendras šeimos politikos priemones
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas nurodė, kad šiuo metu specialių būtent poroms, susiduriančioms su reprodukciniais sunkumais, skirtų finansinių priemonių neplanuojama.
„Svarbu pabrėžti, kad ministerija ir toliau koncentruojasi į bendras šeimos politikos priemones, skirtas vaikų gerovei ir šeimų socialiniam saugumui stiprinti“, – nurodė J. Argustas.
„Ministerija supranta, kad poroms, susiduriančioms su vaisingumo sunkumais, kelias link tėvystės gali būti emociškai ir finansiškai sudėtingas. Socialinės politikos priemonės yra orientuotos į vaikų gerovę, šeimų su vaikais stiprinimą bei socialiai pažeidžiamų asmenų ir šeimų palaikymą.
Valstybės teikiamos išmokos, tokios, kaip vaiko pinigai ar kitos paramos formos, yra skirtos vaikams ir šeimoms juos auginant, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šeima susilaukė vaikų“, – taip pat dėstė jis.
LRT.lt primena, kad ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Pagal atnaujintą tvarką, būtų numatyta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas pagal medicininį poreikį, o ne pagal šeiminę padėtį.
