Už tris vaikus siūlo skirti didesnę pensiją: ar tai paskatintų gimdyti daugiau?

Seime siūloma mažinti kartelę daugiavaikiams tėvams gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir ją skirti išauginus tris, o ne penkis vaikus, kaip yra dabar. Pataisos iniciatorė teigia, kad taip būtų paskatintas gimstamumas. Tuo metu LRT.lt kalbinti ekspertai abejoja, ar pažadas apie didesnes pajamas senatvėje iš tiesų paskatintų jaunus žmones ryžtis susilaukti daugiau vaikų.

Siūlo mažinti ribą

Šiuo metu antrojo laipsnio pensija tėvams skiriama išauginus penkis ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis 2026 m. siekia 148,56 euro.

Atsižvelgdama į demografinius šalies rodiklius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikė, Seimo narė Ligita Girskienė pasiūlė kartelę sumažinti. Siūloma nustatyti, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija būtų skiriama iki aštuonerių metų išauginus tris ir daugiau vaikų.

„Trijų vaikų šeima šiandien jau laikytina demografiškai reikšmingu indėliu į valstybės gyvybingumą ir darbo rinkos ateitį. Penkių vaikų kriterijus faktiškai eliminuoja didžiąją dalį šeimų iš galimybės pretenduoti į šią paramos formą ir neskatina platesnio gimstamumo augimo“, – įregistruoto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo pataisų iniciatorė L. Girskienė.

Anot parlamentarės, sumažinus ribą iki trijų vaikų, būtų užtikrintas proporcingesnis valstybės indėlio pripažinimas. Taip pat paskatintas gimstamumas bei sumažinta socialinė atskirtis tarp šeimų, kurios prisideda prie demografinio tvarumo, tačiau dėl objektyvių ekonominių ir socialinių aplinkybių nesiryžta ar negali auginti penkių ir daugiau vaikų.

„Trijų vaikų šeima šiandien jau laikytina demografiškai reikšmingu indėliu.“

L. Girskienė

Abejoja, ar didesnės pensijos paskatintų gimstamumą

Vis dėlto banko „Artea“ vyriausiajai ekonomistei Indrė Genytė-Pikčienė kyla abejonių, ar ši iniciatyva būtų taikli ir veiksminga.

„Pirmo ir antro laipsnio valstybinės pensijos išmokamos drauge su pagrindine senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus. Tai reiškia, kad vaikų auginimo momentu, kai finansinės paspirties reikia labiausiai ir su kiekvieno vaiko gimimu užklumpa ilgalaikė išlaidų banga, ši priemonė daugiavaikei šeimai jokios naudos nesuteiks.

Tad vargu, ar didesnės pensijos senatvėje pažadas galėtų suveikti kaip motyvacinė priemonė turėti daugiau vaikų“, – svarstė ekspertė.

Gimstamumo didinimo iniciatyvos finansinėmis priemonėmis, anot I. Genytės-Pikčienės, apskritai vertintinos labai atsargiai dėl daugelio priežasčių. Jų veiksmingumu abejojama, nes gimstamumo mažėjimo tendenciją išsivysčiusiose šalyse lemia gerokai kompleksiškesnės priežastys, ne vien finansiniai apribojimai, sako ji.

„Moterų karjeros ir šeimos derinimo iššūkiai, jaunų žmonių savirealizacijos siekiai, išaugęs skyrybų skaičius, netvarios santuokos ir iš čia atsirandantis nesaugumo jausmas, su besikeičiančios visuomenės poreikiais nespėjanti ankstyvojo ugdymo ir švietimo infrastruktūra, nerimas dėl ilgalaikės finansinės ir visokeriopos kitokios atsakomybės auginant vaikus ir daugelis kitų barjerų veikia jaunų žmonių apsisprendimą turėti vaikų“, – LRT.lt pabrėžė ekonomistė.

Paklausta, ar Lietuva apskritai galėtų sau tai leisti, ekonomistė pabrėžė, kad dėl objektyvių aplinkybių ir išaugusio dėmesio saugumui bei gynybai valstybės biudžetas artimiausiais metais jau suplanuotas su dideliu deficitu.

„Valdžios sektoriaus skola ir taip didės sparčiai, tad fiskalinė erdvė naujoms iniciatyvoms yra itin ribota“, – pripažino I. Genytė-Pikčienė.

„Fiskalinė erdvė naujoms iniciatyvoms yra itin ribota.“

I. Genytė-Pikčienė

Sidabrinės kulkos nėra

Atsakydama į klausimą, kokios priemonės, jos manymu, galėtų labiausiai prisidėti prie demografinių rodiklių gerėjimo Lietuvoje, ekonomistė atkreipė dėmesį, kad greitų sprendimų ir receptų gimstamumo srityje nėra.

„Daugelis išsivysčiusių valstybių susiduria su šia problema, tačiau sidabrinės kulkos sprendimo rasti dar nepavyko“, – pastebėjo ekspertė.

Vis dėlto Lietuvos atveju sutelkti pastangas būtų taikliausia ten, kur valstybė ir turi didžiausią mandatą pokyčiui, – į geresnę viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi vaikus auginančios šeimos, kokybę.

„Tikrai tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, susisiekimo ir transporto, būrelių ir neformalaus ugdymo srityse erdvės tobulėti apstu, kad aplinka šeimai su vaikais, dirbančioms mamoms būtų patrauklesnė ir patogesnė, o viešųjų paslaugų kokybė geresnė.

Juk apsisprendimas turėti daugiau vaikų priklauso nuo sąlygų ir aplinkybių visumos ir patirčių, kurias veikia bendras požiūris į šeimą, ugdymo paslaugų infrastruktūros prieinamumas ir kokybė, dabartinį gyvenimo tempą atliepiančios šeimos logistikos galimybės, sveikatos apsaugos kokybė ir pasiekiamumas ir t. t.“, – dėstė I. Genytė-Pikčienė.

Nerimą keliantys skurstančių senjorų rodikliai

Tuo metu socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra Čižauskaitė sako, kad siūlymas yra sveikintinas atsižvelgiant į nerimą keliančius Lietuvos senjorų skurdo rizikos lygio rodiklius per lyties prizmę.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje moterys pensininkės skursta gerokai dažniau nei senjorai – atitinkamai 41,9 proc. ir 27,5 proc. Šį skirtumą iš dalies lemia ir pensijų atotrūkis: pagal Eurostato duomenis, vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas Lietuvoje siekia apie 12 proc.

„Potencialių gavėjų ratas padidėtų kelis kartus.“

A. Čižauskaitė

„Sodros“ duomenimis, antrojo laipsnio valstybines pensijas (įskaitant ir kitas gaunančiųjų grupes) gauna 8 416 asmenų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros 2021 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 27 tūkst. namų ūkių, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 18 metų.

„Tad duomenys rodo, kad potencialių gavėjų ratas padidėtų kelis kartus. Tačiau tam įvertinti reikia išsamesnių duomenų ir skaičiavimų“, – pabrėžė A. Čižauskaitė.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija buvo sukurta siekiant atliepti egzistuojančius pensijų atotrūkius, atsirandančius moterims pasitraukus iš darbo rinkos dėl vaikų auginimo. Vis dėlto, mokslininkės teigimu, svarbiausias klausimas – kokio tikslo siekiama siūloma reforma.

„Antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams tėvams yra tik viena iš šeimos politikos priemonių. Svarbu paklausti, ar reforma siekiama skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų tam suteikiant finansines paskatas per demografijos prizmę, ar tai visgi yra lyčių lygybės priemonė siekiant mažinti vyrų ir moterų pensijų atotrūkį, dėl kurio ši valstybinė pensija ir buvo sukurta“, – pabrėžė A. Čižauskaitė.

Bedė pirštu į darželių trūkumo problemą

Apžvelgdama priemones, kurios galėtų labiausiai prisidėti prie demografinių rodiklių Lietuvoje gerėjimo, socialinės politikos ekspertė A. Čižauskaitė išskyrė tris sritis: būsto klausimas, šeimos pajamos ir infrastruktūra.

„Svarbu atsižvelgti į būsto įperkamumo ir prieinamumo gausesnėms šeimoms iššūkius ir būsto išlaikymo išlaidas pasikeitus šeimos sudėčiai. Kalbant apie šeimų su vaikais pajamas, sveikintina, kad nuo 2027 m. įsigalios NPD šeimoms su vaikais. Tai padės joms sumažinti mokestinę naštą einamuoju laikotarpiu. Svarbu apmąstyti tolesnį NPD progresyvumo didinimą pagal auginamų vaikų skaičių.

Galiausiai, svarbu gerinti ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų infrastruktūrą. Šiuo metu darželių prieinamumo klausimas ypač opus didžiuosiuose miestuose. Tai rodo, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklas vejasi pasekmes, o ne turi stabilų ir realų šeimoms su vaikais pritaikytą ugdymo paslaugų tinklą“, – antrino A. Čižauskaitė.

Abejoja, ar paskatintų susilaukti daugiau vaikų

Paklaustas, ar didesnį poveikį gimstamumui galėtų turėti ne pensijų, o dabartinių išmokų tėvams didinimas, Vilniaus universitetas docentas Daumantas Stumbrys teigė manantis, kad finansinė parama iš esmės gali būti veiksminga skatinant susilaukti vaikų, tačiau jos poveikis – ribotas.

„Vaiko pinigai laikomi sėkminga priemone vaikų skurdui mažinti.“

D. Stumbrys

„Tai galbūt paskatintų susilaukti antro ar trečio vaiko tuos žmones, kurie jau yra sukūrę šeimą, susilaukę vaikų ir svarsto, ar susilaukti dar vieno dabar, ar palaukti. Jei gaunama žinia, kad, pavyzdžiui, susilaukus vaiko bus padengtos padidėjusios būsto ar kitos išlaidos, man atrodo, tokia priemonė gali būti veiksminga.

Tačiau jei kalbame apie tai, ar tai paskatins 20–25 metų asmenis gimdyti vien dėl to, kad vaiko pinigai būtų ne 100 ar 200, o 300 eurų, nežinau, turbūt poveikis būtų ribotas“, – svarstė VU mokslininkas.

Anot pašnekovo, tokios priemonės dažnai sprendžia ir kitas problemas, pavyzdžiui, vaikų skurdą: „Vaiko pinigai laikomi sėkminga priemone vaikų skurdui mažinti, bet analizių, kiek jie prisidėjo prie sprendimo susilaukti vaikų, ypač pirmojo, nemačiau. Manau, kad tiesioginio didelio poveikio nėra.“

Ministerija: lėšų poreikis skaičiuojamas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad sprendimą turėti vaikų lemia kompleksiniai ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. „Suprantama, visi pasiūlymai yra vertinami, analizuojami, taip pat ir šis“, – raštu atsiųstame atsakyme nurodė ministerija.

Kita vertus, valstybinės pensijos, kaip atskira priemonė, vargu ar šiuo metu reikšmingai paveiktų gimstamumo rodiklius, teigia ministerija.

„Socialinio draudimo ir pensijų sistemą reguliuojančiuose teisės aktuose numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti garantijas tėvams, auginantiems vaikus (sudaromos sąlygos kompensuoti vaikų auginimo laikotarpiu nesukauptą stažą ir užtikrinti senatvės pensijas), tačiau tiesioginės įtakos gimstamumo rodikliams tai neturi.

Todėl, siekiant spręsti gimstamumo problemą, labai svarbus nuoseklus ir kompleksinis požiūris, taip pat taiklios ir efektyvios priemonės, kurios atlieptų šiuo metu vaikus auginančių ar jų planuojančių susilaukti šeimų poreikius“, – komentavo ministerija.

Galiausiai visi siūlymai, susiję su papildomų lėšų poreikiu, pabrėžė ministerija, turi būti vertinami kartu atsižvelgiant ir į valstybės biudžeto galimybes prisiimti naujus įsipareigojimus. Lėšų poreikis įstatymo įgyvendinimui skaičiuojamas.