Iki šiol išplukdydavome laivą pupų per metus: ką Lietuvai reiškia nauja sutartis su Indija

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naują prekybos sutartį su Indija skambiai pavadino „visų sandorių motina“. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos eksportuotojams ji tikrai į naudą, tačiau kartu pažymi, kad iki šiol prekyba su Indija buvo nedidelė. „Pavyzdžiui, 2024 metais reikšmingą lietuviškos kilmės eksporto dalį sudarė laivas pupų“, – paminėjo jis.

Vyriausioji nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė taip pat pastebėjo, kad iki šiol Lietuva su Indija daugiausia prekiavo daržovėmis. Jos manymu, iš naujosios sutarties daugiausia naudos turės būtent šių prekių pardavėjai ir kiti Indijos rinką jau atradę lietuviai.

„Toms įmonėms, kurios ten jau eksportuoja, bus lengviau. Prekės atpigs ir jos galės daugiau išvežti, nes indai galės jų įsigyti daugiau. Tokia perspektyva panašesnė, negu kad tie, kurie ten niekada nebuvo, dabar galės lengviau pardavinėti“, – LRT.lt sakė ji.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2024 metais Indija buvo 32-oji pagal svarbą Lietuvos prekybos partnerė.

Iš Indijos į Lietuvą importuota prekių už 210,12 mln. eurų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė varikliai ir jėgainės. Reikšmingos sumos teko padangoms, elektros prietaisams, metalo gaminiams.

Tuo metu bendras eksportas į Indiją sudarė 115,79 mln. eurų, iš kurių 85,24 mln. eurų buvo už lietuviškos kilmės prekes. Penktadalis šios sumos buvo T. Povilausko įvardintas laivas pupų. Be to, lietuviai į Indiją eksportavo reagentų, puslaidininkių, medienos.

Kai kurie muitai kris iki nulio

Sausio pabaigoje ES ir Indijos lyderių pasirašytame laisvos prekybos susitarime numatyta, kad kai kurie muitai tarp partnerių bus apskritai panaikinti.

Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su muitais Europoje gaminamiems automobiliams, kurie dabar sudaro net 110 proc., o įsigaliojus sutarčiai nukristų iki 10 proc. (galiotų metinei 250 tūkst. vienetų kvotai).

T. Povilauskas pabrėžė, kad nors Lietuva pati automobilių neeksportuoja, mūsų gamintojai yra jų tiekimo grandinėse.

„Mes esame tam tikrose tiekimo grandinėse, dėl to mūsų eksportuotojams tai tikrai yra į naudą“, – LRT.lt sakė jis.

Susitarime taip pat numatyta panaikinti muitus beveik visoms mašinoms ir elektros įrangai (nuo 44 proc.), orlaiviams (nuo 11 proc.), didžiajai daliai optinės, medicininės ir chirurginės įrangos (nuo 27,5 proc.), plastikams (nuo 16,5 proc.), perlams, brangakmeniams ir tauriesiems metalams (nuo 22,5 proc.).

Nulinių muitų gali tikėtis ir chemijos prekių bei metalo ir plieno eksportuotojai, kuriems dabar taikomi iki 22 proc. siekiantys tarifai. Nuo 11 iki 0 proc. turėtų sumažėti muitai vaistams.

Smarkiai nukristi turėtų ir kai kurių maisto prekių bei alkoholinių gėrimų muitai. Pavyzdžiui, tarifas vynui palaipsniui turėtų sumažėti nuo 150 iki 20–30 proc., stipriesiems gėrimams – nuo 150 iki 40 proc., alui – nuo 110 iki 50 proc.

Alyvuogių aliejui taikomas 45 proc. muitas turėtų sumažėti iki nulio. Muitų turėtų nebelikti ir sultims, duonai, kepiniams, makaronams, šokoladui, naminių gyvūnėlių maistui.

Pabrėžiama, kad tokie ES ūkininkams svarbūs produktai kaip jautiena, vištiena, ryžiai ar cukrus į liberalizavimo sutartį neįtraukti.

„Duok Dieve, kad viskas nueitų sėkmingai iki galo, iki ratifikavimo“, – palinkėjo T. Povilauskas.

Kaip žinoma, nors susitarimas jau pasirašytas, jį dar turi patvirtinti Indijos ministrų kabinetas, ratifikuoti Europos Parlamentas. Tuo metu kitas šiemet ES pasiektas susitarimas su vadinamuoju „Mercosur“ bloku čia užstrigo – EP pareikalavo, kad jį įvertintų ES Teisingumo Teismas, o tai gali užtrukti net iki dvejų metų.

Neatrasta rinka

Dėl prekybos susitarimo tarp ES ir Indijos derėtasi maždaug du dešimtmečius. Diskusijos prasidėjo 2007 metais, 2013-aisiais buvo sustabdytos, o 2022-aisiais – atnaujintos.

Skaičiuojama, kad ES ir Indija kasmet suprekiauja prekių ir paslaugų už daugiau nei 180 mlrd. eurų.

EK tikisi, kad naujasis susitarimas iki 2032 metų padvigubins ES prekių eksportą į Indiją, o per metus leis sutaupyti apie 4 mlrd. eurų.

T. Povilauskas apibendrino, kad Indija Lietuvai iki šiol buvo „neatrasta rinka“.

„Pažiūrėjus, ką ten eksportuojame ar galime eksportuoti, tam dabar tarifai yra nemaži. Šiuo atveju sakyčiau, kad susitarimas teikia vilčių. Vienareikšmiškai sutartis yra naudinga. Sumos į Indiją dabar nėra didelės. Tai neatrasta rinka“, – sakė jis.

Ekonomistas svarstė, kad Lietuvos Užsienio reikalų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos galėtų padėti verslui žengiant į Indiją.

„Žiūrint į artėjančius keliasdešimt metų, tai šalis, kurios dalis prekyboje turėtų didėti. Žinoma, indiška rinka yra su savo specifika. O dabar įmonių, kurios eksportuoja į Indiją, nėra daug. Galima netgi atsekti jas, kas ką eksportuoja“, – svarstė pašnekovas.

T. Povilauskas dar pastebėjo, kad Indijai sumažinus muitus ES, Bendrija įgyja konkurencinį pranašumą.

„Jei kažkokia tarptautinė įmonė turi savo atstovybę Lietuvoje, gamybos padalinį, tai, kad gali iš ES eksportuoti į Indiją pigiau nei iš JAV ar kitos rinkos, yra mums didžiulis pranašumas. Gali būti, kad tarptautinės kompanijos pradės daugiau eksportuoti iš ES į Indiją, nes muitai pas mus yra mažesni“, – teigė jis.

Apibendrindamas T. Povilauskas pasveikino ES pastangas ieškoti naujų rinkų pasirašant sutartis su „Mercosur“ bloku, o dabar – ir su Indija.

„Manau, kad tai labai normalus strateginis ES tikslas skatinti prekybą, paslaugų sektorių, kuris irgi yra įtraukiamas į sutartį. Juk kalbame ne vien tik apie prekes. Mes norime būti aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrėjai. Mums reikia plėsti savo rinkas.

Yra ir kitų žaidėjų: Kinija, JAV. Smagu, kad yra to ryžto, juk kitaip reikalai nesidaro. Jei JAV savo įtaką gali parodyti karine galia, gali Venesuelos lyderį „nuimti“, Iraną pagąsdinti, tai ES tik per ekonominius ryšius turi įtakos.

Mes norime prekiauti, daryti įtaką, nenorime likti nuošalyje. Manau, Donaldas Trumpas yra tai paskatinęs“, – komentavo SEB banko ekonomistas.

J. Kalendienė pažymėjo, kad lyginant su „Mercosur“ bloko sutartimi, Indijos rinka yra ir didesnė ir turi vienodesnę teisinę bazę.

„Sutartis su „Mercosur“ bloku apima daugiau šalių, tačiau rinkos dydžiu jos vis tiek neprilygsta Indijai. Indijos rinkos potencialas yra gerokai didesnis. Viena šalis reiškia vieną valdžią, vienodą reguliacinę bazę, o tai yra lengviau, kai šalių yra daugiau. Susitarimas su Indija yra reikšmingesnis, o ir jo ekonominis potencialas yra didesnis“, – sakė ji.

Kalbant apie Lietuvos eksportą į Indiją, ILTE ekonomistė apibendrino, kad išskirti kurį nors sektorių sudėtinga.

„Pagal susitarimą, muitai iš esmės panaikinami, todėl palengvinimas atsiranda nemažas. Tačiau klausimas, kiek Lietuva yra tiesiogiai pajėgi ten eksportuoti. Mūsų pramonės gamyba kitas rinkas pasiekia daugiausia per Europą – per Vokietijos, Lenkijos gamintojus. Mes ne taip tiesiogiai išvežame, neturime tiesioginių kontraktų.

Tikėtina, kad naujų ir didelių tokių tiesioginių kontraktų greičiausiai neatsiras“, – komentavo ji.