Vadinamajam „Mercosur“ blokui priklausančios Argentina, Brazilija, Urugvajus ir Paragvajus nėra itin svarbios Lietuvos prekybos partnerės. Vyriausioji nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė sako, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl prekybos to greitai nepakeis.
„Staigaus augimo tikrai nebus. Nei čia staigiai priveš mums tos mėsos, nei kažką labai staigiai išvešime“, – LRT.lt sakė ji.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES ir „Mercosur“ atstovų pasirašytas susitarimas dėl prekybos sukuria bendrą maždaug 700 mln. vartotojų rinką.
- Lietuvos prekyba su Argentina, Brazilija, Urugvajumi ir Paragvajumi – nedidelė. J. Kalendienė abejoja, ar ji galėtų greitai išaugti.
- ES mastu iš susitarimo labiausiai išlošti tikisi automobilių ir vaistų gamintojai. Labiausiai nerimauja ūkininkai.
- Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad jautrūs žemės ūkio produktai pagal susitarimą ir toliau yra saugomi. Be to, užsimenama apie žemės ūkio rezervą, kuris bus skirtas galimiems rinkos sutrikimams valdyti.
ES ir „Mercosur“ atstovai sausio viduryje pasirašė 25 metus derintus susitarimus, kuriais sukuriama bendra maždaug 700 mln. vartotojų apimanti rinka. „Mercosur“ yra ispaniškų žodžių Mercado Comun del Sur trumpinys, reiškiantis Lotynų Amerikos bendrąją rinką.
Europos Komisija prognozuoja, kad susitarimas atvers daug naujų prekybos galimybių visos ES įmonėms. Skaičiuojama, kad dėl jo metinis eksportas į „Mercosur“ padidės maždaug 39 proc. (apie 49 mlrd. eurų) ir tai bus parama šimtams tūkstančių darbo vietų. Skaičiuojama, kad „Mercosur“ eksportas į ES galėtų padidėti maždaug 9 mlrd. eurų.
Tiesa, susitarimą dar turi ratifikuoti Europos Parlamentas. Trečiadienį vykusiame posėdyje jo nariai nusprendė, kad dėl pasirašytojo dokumento reikia kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Tai reiškia, kad politikai negalės dėl jo balsuoti, kol nesulauks teismo nuomonės, o tai gali užtrukti ir iki 2 metų.
Santykiai su Lietuva
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2024 metais Argentina buvo 73-ia Lietuvos prekybos partnerė, Brazilija – 65-a, o Urugvajui ir Paragvajui atskiros vietos net neišskirtos.
Lietuvos prekybos apyvarta su Argentina tais metais sudarė 47,21 mln. eurų, su Brazilija – 64,63 mln. eurų. Eurostato duomenys atskleidžia, kad prekyba su Paragvajumi bei Urugvajumi buvo itin menka. Lietuvos importas iš Paragvajaus siekė 884 tūkst. eurų, iš Urugvajaus – 1,48 mln. eurų. Eksportas į Paragvajų sudarė 2,04 mln. eurų, o į Urugvajų – 4,55 mln. eurų.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, lietuviai į Argentiną daugiausia eksportavo azoto trąšas, į Braziliją – techninį plastiką, į Paragvajų – naftos alyvas, į Urugvajų – kakavos pastą.
Tuo metu patys lietuviai iš Argentinos ir Brazilijos dažniausiai įsiveždavo neperdirbto tabako, iš Paragvajaus – aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, o iš Urugvajaus – vilnos.
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Palyginimui, visos ES prekyba su „Mercosur“ buvo kur kas didesnė. 2024 metais jos apimtys sudarė 111 mlrd. eurų, iš kurių 55,2 mlrd. eurų buvo eksportas, o 56 mlrd. eurų – importas.
EK teigimu, naujuoju susitarimu sumažinami tarifai ir atveriamos naujos rinkos įvairioms prekėms ir paslaugoms.
„Geresnės prekybos sąlygos bus naudingos itin svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio, automobilių pramonės, farmacijos ir cheminių medžiagų sektoriams. Be to, susitarime yra nuostatų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms ir pašalinamos kliūtys tarpvalstybinei prekybai paslaugomis, visų pirma skaitmeninėmis ir finansinėmis paslaugomis. Nuostatos dėl viešųjų pirkimų leis ES įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose „Mercosur“ šalyse“, – rašoma Komisijos pranešime.
Vis dėlto, šie pažadai Europoje įtikina ne visus, skeptiškiausi ūkininkai. Susitarimo kritikai baiminasi, kad žemesni su pesticidais, gyvūnų priežiūra ir darbuotojų teisėmis susiję standartai leis Pietų Amerikos šalims Europą užtvindyti pigesne vištiena ir jautiena.
Tuo metu susitarimą labiausiai palaiko Vokietijos bei Ispanijos automobilių ir vaistų pramonės atstovai, kurie tikisi užkariauti didžiules „Mercosur“ rinkas. EK duomenimis, šiuo metu jau 60 tūkst. Europos bendrovių eksportuoja į „Mercosur“, o naujasis susitarimas leis joms kasmet sutaupyti maždaug 4 mlrd. eurų muitų.
Ekonomistės J. Kalendienės vertinimu, pavojai Lietuvos verslininkams pirmiausia susiję su gyvulininkystės importu.
„Lotynų Amerikos šalys eksportuoja pirmiausia žemės ūkio produkciją. Augalininkystės atveju, mes esame iš skirtingų gamtinių zonų ir didelės konkurencijos nėra. Tuo metu gyvulininkystės atveju natūralu, kad mūsų augintojai susidurtų su didesne pasiūla iš tų šalių. Tik tiek, kad Lietuvos mastu žiūrint, pas mus daug daugiau yra augalininkystės, tai – javai, grūdai, rapsai. Mėsinė gyvulininkystė visame žemės ūkyje sudaro gana mažą dalį“, – teigia ji.
Pašnekovės vertinimu, susitarimas Lietuvos vartotojams galėtų būti patrauklus dėl mažesnių kainų.
„Tas susitarimas yra dėl muitų, tai reiškia, kad kai kurios prekės turėtų atpigti ir būti patrauklesnėmis kainomis. Jei vartotojai galės įsigyti kokybiškos ir pigesnės mėsos, manau, tik išlošime. Nors, pavyzdžiui, vištiena pas mus ir taip yra labai pigi. Klausimas, ar verta būtų ją importuoti. Bet kokybiškos jautienos atveju turbūt vartotojas laimėtų“, – svarstė J. Kalendienė.
Kalbant apie automobilių ir vaistų gamintojus, ILTE ekonomistės teigimu, jei laimėtų Europa, laimėtų ir Lietuva.
„Ypač jei laimi automobilių pramonė. Ne paslaptis, kad ji Europoje dabar ne pačius geriausius laikus išgyvena, o mūsų pramonės įmonės stipriai susijusios su ja. Yra daug aptarnavimo, detales gamina Europos automobilių gamintojams. Jeigu jiems ateitų geresni laikai, tai ir mums automatiškai būtų lengviau.
Tiesiogiai vertinant, Lietuvai naujos rinkos, į kurias būtų lengviau patekti, visada yra gerai. Klausimas, kiek mes turime potencialo. Ką galime tokio pasiūlyti? Galutinių produktų nelabai daug gaminame, daugiau tokius tarpinius, kurie vėliau yra naudojami pramonėje“, – pabrėžė ekonomistė.
J. Kalendienė sutiko, kad Lietuvos prekyba su „Mercosur“ šalimis iki šiol buvo nedidelė. Ji taip pat abejojo, ar situacija galėtų greitai pasikeisti.
„Nes yra ir veterinarinės tarnybos, kur reikia leidimus gauti. Nėra viskas taip paprasta ir greita. Jei šalys pasirašo susitarimą, dar nereiškia, kad yra pirkėjas – reikia ieškoti kontaktų. Aišku, galbūt atsiras specialios programos Lietuvoje, kurios padėtų verslams į tas rinkas įeiti. Tačiau dažniausiai tai bent 5-erių metų įdirbio reikalaujantis dalykas“, – LRT.lt sakė ji.
Ūkininkų nerimas
Lietuvoje ūkininkai taip pat yra išreiškę nerimą dėl ES sutarties su „Mercosur“. Pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus manymu, dėl to Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos. Kita vertus, vietiniai pieno perdirbėjai sako, kad mažesni muitai gali teigiamai veikti eksportą į Pietų Ameriką.
Tai, kad aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų gamintojai susitarimą vertina pozityviai arba neutraliai, LRT.lt aiškino ir Žemės ūkio ministerija.
„Formuodama poziciją, Žemės ūkio ministerija vadovavosi kumuliacinio poveikio principu, vertindama bendrą ir ilgalaikį poveikį žemės ūkiui ir maisto pramonei. Analizė parodė, kad net ir šioje srityje nuomonės išsiskyrė: jautriausiai į siūlomas nuostatas reagavo paukštininkystės ir bioetanolio, taip pat jautienos sektoriai, o pieno, gėrimų bei aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų gamintojai susitarimą vertino pozityviai arba neutraliai, nes atsiveria platesnės eksporto galimybės“, – rašoma ministerijos atstovų komentare.
Kadangi kituose ekonomikos sektoriuose esminių pastabų nebuvo, būtent žemės ūkio ir maisto pramonės specifika lėmė daugiausia diskusijų.
„Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerijos parengta pozicija buvo pagrindas formuojant bendrą Lietuvos poziciją ES lygiu, ir ji buvo įtraukta į galutinį dokumentą taip, kad būtų kuo geriau suderinti skirtingų subsektorių interesai ir apsaugoti jautriausi jų segmentai“, – nurodoma komentare.
Ministerijos atstovai pabrėžė, jog specifiniai žemės ūkio produktai pagal susitarimą ir toliau yra saugomi.
„Jiems taikomos tarifinės kvotos, pagal kurias galima tikėtis papildomo importo. Tačiau daugeliu atvejų šios kvotos nepadidina importo apimties iki viso kvotos limito. Taip yra iš dalies dėl to, kad kai kurie kiekiai, kurie anksčiau buvo importuojami pagal didesnius tarifus, dabar yra įtraukti į kvotas. Be to, administracinės išlaidos dažnai trukdo visapusiškai išnaudoti turimus kvotų kiekius. Todėl papildomi kiekiai, patenkantys į ES rinką, nesukelia Europos žemės ūkio maisto produktų rinkų antplūdžio.
Kviečių prekyba susitarimu neliečiama, abipusiškai išlaikomi iki šiol buvę importo muitai.
Pagal susitarimą, neapmokestinama kukurūzų importo kvota turi sudaryti 1 mln. tonų. Tačiau pokyčiai labai priklauso nuo „Mercosur“ etanolio politikos. Dėl biokuro reglamentų didelė kukurūzų produkcijos dalis buvo nukreipta į bioenergijos sektorių.
2023 metais Brazilija ir Argentina į ES eksportavo 13,3 mln. tonų sojų pupelių rupinių, tai sudarė 60 proc. viso ES importo. Šiuo metu sojų pupelių importui iš „Mercosur“ į ES netaikomi jokie tarifai ar kvotos. Tačiau „Mercosur“ šalys taiko sojų pupelių eksporto mokesčius. Pagal susitarimą, nuo pirmos penktųjų metų po susitarimo įsigaliojimo dienos pagrindinių sojų komplekso eksportuojamų produktų eksporto muitai bus apriboti iki 18 proc. Tai apima sojų pupelių rupinius ir granules, biodyzeliną, sojų pupelių aliejų, sojų pupeles ir kitus gyvūnų pašarų produktus, tokius kaip sojų pupelių rupiniai, kurie jau yra vienas iš pagrindinių „Mercosur“ eksportuojamų į ES prekių.
Liberalizavus prekybą biokuro sektoriuje, ES galėtų susidurti ir su rizika, ir su galimybėmis. Pagal susitarimą, chemijos pramonei bus atidaryta 450 tūkst. tonų neapmokestinama etanolio kvota. Taip pat bus atidaryta 200 tūkst. tonų kvota visoms kitoms reikmėms. Ji bus palaipsniui įvesta per 5 metus ir daugiausia bus naudojama degalų segmente, kuris sudaro didžiausią etanolio suvartojimo dalį ES. Iš 6 mln. tonų etanolio, kasmet suvartojamo Europoje, 4 mln. yra naudojami kaip degalai. Biodyzelino, dar vieno pagrindinio Argentinos eksportuojamo į ES produkto, tarifas bus palaipsniui mažinamas nuo dabartinių 6,5 proc. iki 0 proc. per 11 metų, kasmet maždaug 0,6 proc.“, – dėstoma atsakyme LRT.lt.
Užsimena apie kompensacijas
Žemės ūkio ministerija dar pabrėžė, kad EK pasiūlyme dėl naujosios daugiametės finansinės programos po 2027 metų yra numatytas 6,3 mlrd. eurų žemės ūkio rezervas, skirtas galimiems rinkos sutrikimams valdyti.
„Vis dėlto, nerimą kelia, ar numatyta suma bus pakankama galimiems rinkos sutrikdymams finansinės perspektyvos laikotarpiu. Be to, neaišku, kokia bus situacija po 2034 metų, koks bus tolimesnis finansavimas.
Po konsultacijų su socialiniais partneriais siūlome Lietuvos institucijoms kreiptis į EK su pasiūlymu apsvarstyti galimybę sektorius, kurie gaus didžiausią ekonominę naudą iš „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo, įpareigoti papildomai prisidėti prie žemės ūkio rezervo finansavimo, iš kurio būtų kompensuojami žemės ūkio ir maisto pramonės patirti nuostoliai“, – dar nurodė ministerijos atstovai.
