Prezidentas Gitanas Nausėda apsisprendė dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenksčio. Jis vetavo įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti.
Šalies vadovas vetavo Seimo sprendimą, pagal kurį būtų nelikę reikalavimo, kad vienuoliktoku gali tapti tik tas dešimtokas, kuris PUPP išlaikė bent ketvertu.
Taip pat šalies vadovas siūlo trejiems metams atidėti kartelės dešimtokams įvedimą iki 2029-ųjų.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Toks reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Praėjusią savaitę Seimas atšaukė šį reikalavimą. Tai reiškia, kad vienuoliktoku galės tapti mokinys, neišlaikęs PUPP. LRT.lt primena, kad Seimo nariai konservatoriai Liutauras Kazlavickas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlė atidėti PUPP kartelės įsigaliojimą iki 2029 m.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau iki šiol rezultatai neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Seimo sprendimą. J. Litvinaitė dar prieš balsavimą Seime ragino atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.
Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė akcentuoja, kad vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai ir kad profesinės mokyklos pasirinkimas turi būti sąmoningas, o ne prievartinis, nepavykus išlaikyti PUPP.
„Ministerija išsakė savo poziciją, kaip ir Vyriausybės išvadoje: mes visgi manome, kad valstybės reguliavimas įvedant slenkstį (...) šešiolikmečius vaikus gali išstumti iš švietimo sistemos be jokios galimybės pasitaisyti, – teigė ministrė. – Lietuvos įstatymai reglamentuoja mokymąsi privalomai iki šešiolikos metų, tai ne visi vaikai rinksis galbūt profesinį ugdymą, juolab kad mes ir negalime pasiūlyti be pagrindinio išsilavinimo mokytis profesinėje mokykloje, mes galime pasiūlyti tik antrą kvalifikacinę programą, kurioje yra tūkstantis vietų.“
Opozicija sveikina prezidento veto dėl kartelės dešimtokams panaikinimo, tikisi Seimo pritarimo
Opozicija penktadienį pasveikino prezidento G. Nausėdos veto dėl patikrinimo kartelės dešimtokams panaikinimo ir reiškia lūkestį, kad parlamentarai pritars šalies vadovo siūlymui šį sugriežtinimą taikyti nuo 2029 metų.
Kaip rašė BNS, nuo ateinančių mokslo metų turėjo įsigalioti tvarka, kuria vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) privalo įveikti bent ketvertu.
Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Prezidentas savo ruožtu vetavo tokias pataisas ir siūlo griežtesnę tvarką taikyti po trejų metų. Dėl to šis klausimas dar kartą turės grįžti į Seimą.
„Priėmimo metu 66 (Seimo nariai – BNS) balsavo už šito slenksčio panaikinimą. Tai reikia 71, kad atmestų prezidento veto. Matematiškai kol kas neatrodo, kad tų balsų užtektų. Nežinau, ar čia bus Švietimo ministerija pasiryžusi labai kovoti“, – BNS penktadienį teigė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Per balsavimus Seime ji ragino kolegas ne naikinti kartelę, o nukelti jos įsigaliojimą.
„Mačiau ministrės ir Švietimo komiteto pirmininkės pastangas Seimo salėje prieš balsavimą vaikštant ir renkant balsus palaikymui. Tai neaišku, ar čia bus žūtbūtinė kova, ar vis dėlto įsiklausoma ir į nevyriausybinių organizacijų, ir švietimo organizacijų nuomonę“, – teigė Švietimo komiteto narė.
Politikė atmetė dalies valdančiųjų nuogąstavimus, jog kartelė taptų bausme prastai besimokantiems vaikams. Anot jos, tai būtų motyvavimo priemonė.
Tuo metu liberalas Simonas Kairys prezidento siūlymą vadino grįžimu prie kompromiso.
„Tiek valdančioji dauguma, tiek opozicija gali bendrai sutarti, kad negalėtų tas PUPP slenkstis atsirasti esant dabartinei situacijai, kuriai, akivaizdu, nepasiruošta dėl įvairiausių objektyvių ir neobjektyvių priežasčių“, – kalbėjo komiteto narys.
„Prezidento žingsnis vetuojant mus gal truputėlį inspiruos truputį kalbėti apie didesnius dalykus švietime“, – pridūrė jis.
