Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta, – tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Jų padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų, atranda savo talentus ir siekia užsibrėžtų tikslų.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12” įraše:
„Kai kurie jaunuoliai yra nepamatyti švietimo sistemos“
Projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė sako, kad projekto „Leisk man būti“, įgyvendinamo kartu su terapinio ūkio „Ugdančių patirčių namai“ vadovu ir psichologu Kristijonu Žičkumi, idėja kilo pastebėjus, jog sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenantys jaunuoliai neretai iškrenta iš švietimo sistemos.
„Jaunuoliai, kurie neatitinka švietimo sistemos standartų, labai dažnai atsiduria visuomenės paraštėse, ir jiems labai sunku žengti savarankiško gyvenimo keliu. Taip mums su Kristijonu kilo idėja pradėti projektą „Leisk man būti“ – padėti vaikams atsistoti savarankiškame gyvenimo kelyje“, – sako R. Baltaduonienė.
K. Žičkaus teigimu, ši iniciatyva padeda jaunuoliams palankioje aplinkoje atskleisti savo gabumus, kurie jiems gali būti naudingi ateityje.
„Atrodo, jaunuoliai yra nepamatyti švietimo sistemos. Tada mes terapiniame ūkyje pamatome tų jaunuolių talentus, savybes ir bruožus, kurie gali jiems ateityje praversti ir padėti, – ir jie tampa pamatyti. Tai, kaip jie veikia nepalankiomis ir palankiomis aplinkybėmis, yra didžiulis skirtumas. Iš terapinio ūkio programų mes juos palydime toliau į gyvenimą“, – pasakoja psichologas.
Pasak jo, tai, kad jaunuoliai iškrenta iš švietimo sistemos, daugiau pasako apie pačią sistemą, o ne apie joje dirbančius žmones.
„Sutinkame, kad tikrai yra labai daug įdomių žmonių, talentingų, gerų mokytojų, bet pati sistema vis tiek yra sutelkta į tokį vidurkį: sėdėk, būk, klausyk, ir tada bus viskas plius minus gerai. Atrodo, yra per mažai galimybių atsiskleisti jaunuoliams, kurie turi įvairių ypatumų bei talentų“, – teigia K. Žičkus.
Jis atskleidžia, kad šiuo metu siekiama padėti dviem terapinio ūkio programoje dalyvaujantiems jaunuoliams pradėti mokslus profesinėje mokykloje.
„Mano manymu, jie tikrai labai talentingi. Jie sugeba megzti santykį ir jame išbūti. Vienas iš jų sako: „Labai laukiu rugsėjo, nes galėsiu pradėti mokytis profesinėje meistrų mokykloje. Galvoju, jeigu taip apklaustume jaunuolius gatvėje, įdomu, kiek iš jų sakytų, kad laukia rugsėjo, o kiek sakytų, jog laukia mokslo metų pabaigos, nes nori pailsėti. Jie laukia rugsėjo, ir tai labai įkvepia jiems padėti“, – sako terapinio ūkio vadovas.
Reikalinga veikianti valstybinė sistema
R. Baltaduonienė sako, kad padėti jaunuoliams iš terapinio ūkio sugrįžti į švietimo sistemą galima paaukojant norimą sumą interneto svetainėje www.vaikusvajonės.lt.
„Suaukoti pinigai skiriami jaunuolių mokslams, jei jie neįstoja į valstybės finansuojamą vietą, bendrabučio nuomai, stipendijoms bei kelionėms tarp mokyklos ir namų“, – priduria ji.
Anot iniciatyvos „Vaikų svajonės“ vadovės, parama tolesniam jaunuolių mokymuisi reikalinga, nes jų šeimos dažniausiai neturi galimybių jiems padėti.
„Tai yra socialinės rizikos šeimos, kurios neturi pakankamų finansinių išteklių ir socialinių įgūdžių. Jos galbūt norėtų padėti, bet negali. Tuo metu mes galime jiems padėti padedant bendruomenei“, – teigia R. Baltaduonienė.
Savo ruožtu K. Žičkus teigia, kad nors visuomenė visada gali prisidėti, ilgojoje perspektyvoje reikėtų sukurti valstybinį modelį, pagal kurį būtų suteikiama pagalba iš švietimo sistemos iškritusiems jaunuoliams.
„Ilgainiui mes vis tiek svajojame apie veikiančią valstybinę sistemą – tinklą, kuris pamatytų ir „pagautų“ iš švietimo sistemos iškritusius jaunuolius. Terapinio ūkio modelis tikrai yra tam tinkamas, tačiau jis nėra idealus, ir kai kada skylių laive atsiranda. <...> Ilgainiui vis tiek tikimės, kad valstybė perims gerąsias praktikas ir padės sukurti veikiantį modelį“, – sako jis.
„Mes juos „sugauname“ pamatydami ir per veikiančią struktūrą, bet mums taip pat reikalinga pagalba iš šalies, kad galėtume toliau tuos jaunuolius palydėti. Sakyčiau, valstybė tikrai turi tam priemonių – ir specialistų prasme, ir kvietimo prasme“, – priduria psichologas.
Daugiausiai gali padėti bendruomenė
R. Baltaduonienės teigimu, valstybė turėtų jaunuoliams užtikrinti mokymosi tęstinumą.
„Valstybė garantuoja vaikams mokslą iki 16 metų. Po 16 metų tu esi nepatogus, ne toks gabus, galbūt per garsus ar per tylus, ir valstybė sako: „Viskas, užtenka, tu gali eiti ten, kur tau patinka ir kur tu gali.“ Jeigu valstybė užtikrintų jaunuoliams tęstinumą ne tik mokyklose, bet ir profesinėse mokyklose, šiam tikslui susitelktų ir bendruomenės“, – pastebi pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad esminis teigiamų pokyčių variklis yra bendruomenė.
„Visą laiką sakau, kad bendruomenė yra labai stipri jėga. Nereikia privačių iniciatyvų, labdaros ar paramos fondų. Jeigu kiekviena seniūnija turi bendruomenę ir mato keletą vaikų, netgi ir senolių ar bet kurios socialinės grupės narių, kuriems reikia pagalbos, ji gali padėti. Jei padėsime vieni kitiems, tie jaunuoliai padės ateityje ir mums“, – teigia R. Baltaduonienė.
Pasak K. Žičkaus, dauguma iš švietimo sistemos iškritusių jaunuolių turi neatrastų talentų, kurie atsiskleidžia tinkamoje aplinkoje padedant bendruomenei.
„Terapiniame ūkyje atsiskleidžia, kas jiems įdomu, pavyzdžiui, medžio darbai. Jie turi tam talentą, aistrą, mėgsta tai daryti, todėl mes darome viską iš savo pusės, kad padėtume jiems judėti nusistatyta linkme“, – pasakoja psichologas.
„Pas mus nėra prievartos mechanizmo – yra kvietimo ir pagalvojimo apie tą žmogų sistema. Tai aplinkos terapija grįsta metodika. Man atrodo, ji veikia ir yra tinkama tiems jaunuoliams atsiskleisti ir pražysti tokiomis sąlygomis“, – priduria terapinio ūkio vadovas.
Viena iškritimo iš sistemos priežasčių – sutrūkinėję ryšiai
Anot jo, terapiniame ūkyje jaunuoliai lavina bendravimo įgūdžius dirbdami grupėse, rūpinasi gyvūnais, gamina maistą, dalyvauja dailės ir šokio terapijos užsiėmimuose.
„Pastebime, kad per 60 proc. jaunuolių, iškritusių iš švietimo sistemos arba besilaikančių „ant šiaudo“, po metų terapinio ūkio programos grįžta į sistemą. Jeigu negrįžta, jiems reikia daugiau programos. Su „Vaikų svajonių“ pagalba ir vyksta palydėjimas iš sudėtingos situacijos, kurioje jie atsidūrė, į tolimesnį gyvenimą“, – sako K. Žičkus.
Psichologas taip pat atkreipia dėmesį į didelę terapinio ūkio programose dalyvaujančių jaunuolių motyvaciją ir įsitraukimą.
„Kai jaunuoliai pirmą kartą apsilanko terapiniame ūkyje, vienetai sako, kad tai ne jiems. Dauguma lieka ir nuosekliai dalyvauja. Tie jaunuoliai, apie kuriuos mes ir kalbame, į terapinį ūkį atkeliauja kiekvieną savaitę ir praleidžia visą dieną. Jie tikrai parodė, kad nori čia būti“, – pabrėžia jis.
K. Žičkaus teigimu, sutrūkinėję ryšiai su bendruomene, mokykla ir bendraamžiais yra viena iš priežasčių, kodėl jaunuoliai iškrenta iš švietimo sistemos, todėl terapiniame ūkyje tuos ryšius siekiama atkurti.
„Bendravimo terapiniame ūkyje yra gana daug. Viskas stovi ant dviejų kolonų – santykių ir struktūros. Mes santykinai neturime daug problemų su technologijomis ar telefonais, nes kartu terapine prasme nugyvename gyvenimo gabaliuką ir tikimės, kad tas gabaliukas padės jiems naujai pamatyti save, santykius ir buvimą kartu“, – sako psichologas.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
