Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas priims sprendimą, ar vetuoti Švietimo įstatymo pataisas, leidžiančias eiti į 11 klasę net neišlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), ar ne.
Rašau paryčiais, dar nežinau rezultatų. Kai straipsnį skaitysite, gal ir jūs Prezidento sprendimo dar nežinosite. Tik net jei ir bus Prezidento veto, įstatymas grįš svarstymui į Seimą. Ir viskas prasidės nuo pradžių...
Girdėjome daugybę argumentų. Nekartosiu. Noriu atkreipti dėmesį tik į du dalykus.
Pirma – ministerija, Seimas priimdamas šį įstatymą visiškai ignoruoja švietimiečių nuomonę. Ministerijos argumentus kritikuoja, neigia praktiškai visos švietimiečių organizacijos – mokytojų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, aukštosios mokyklos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Studentų sąjunga ir net Moksleivių sąjunga.
Visų ir neišvardysi. Visos šios organizacijos ir pasirašė prašymą Prezidentui vetuoti įstatymo pataisą. Tačiau ministerija kaip liūtė gina savo
poziciją.
Valdantieji, kaip Jūs planuojate dirbti taip ignoruodami tuos, kuriems ir teks srėbti šią košę? Kaip Jūs tikitės sulaukti pagarbos ar pritarimo, jei visiškai neįsiklausote į praktikų nuomonę? Jei Jums į akis sakoma, kad tai, kaip planuojate spręsti problemą, t. y. keturių savaičių individualus mokymosi planas ir 20 val. papildomų konsultacijų, yra visiškai beprasmis resursų – mokesčių mokėtojų pinigų ir mokytojų laiko – švaistymas, kuris tikrai nieko neišspręs.
Ir kalbamės kaip aklas su kurčiu – mes savo, jie savo. Tai kaip dirbsime?
Įdomi situacija – mokytojai, mokyklų vadovai privalės daryti tai, kuo visiškai netiki. Kasdien dirbdami mokyklose, jie mato iš vidaus – tokios priemonės neveikia. Ir siūlo savus problemos sprendimo būdus. Teikti pagalbą mokiniams daug anksčiau – pradinėse klasėse, 5–6 klasėje. Imtis skubios intervencijos po 8 klasės nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP), nustačius rizikos grupes. Teikti kokybiškus, analitinius duomenis mokykloms, rūpintis programomis ir egzaminų sistema. Iki 10 klasės PUPP net neturi ateiti mokiniai, neturintys elementarių žinių ir negalintys išlaikyti šios patikros. Taip neturi atsitikti.
Švietimo sistema privalo užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų tas minimalias žinias ir būtų pajėgus rinktis bet kokį kelią. Nulinių žinių legalizavimas nėra išeitis. Tai visiškas švietimo sistemos fiasko. Tai pripažinimas, kad per 10 metų mes nieko nesugebame vaikų išmokyti ir tai yra gerai.
Ne, negerai – valstybė, investavusi į moksleivio dešimties metų išsilavinimą, turi ir privalo pareikalauti rezultato tiek iš švietimo sistemos, tiek iš mokinio. Taip kalba švietimiečiai. Ministerija negirdi. Tiesiog vėl kartoja savo argumentus, ignoruodama bet kokią kritiką.
Taip, ne kartą 11 klasėje mačiau skiemenimis vos skaitantį ir teksto nesuvokiantį 17–18 metų jaunuolį.
Ir kalbamės kaip aklas su kurčiu – mes savo, jie savo. Tai kaip dirbsime? Vienas mechanizmo krumpliaratis suksis į vieną, kitas – į kitą pusę? Kokio rezultato tikitės?
Ir antra – vakar, dalyvaudama pasitarime prezidentūroje, klausydama begalės argumentų, būtent iš Prezidento išgirdau viską apibendrinančią mintį. Jei šios švietimo įstatymo pataisos bus priimtos galutinai, kas motyvuos mūsų švietimo sistemą tobulėti? Kas privers ministeriją, mokyklas, mokytojus siekti, kad tų 5 000 moksleivių, kurie neišlaiko PUPP, nebūtų? Kas bus tas variklis, kuris privers rūpintis ir nuolat galvoti, kaip pasiekti, kad moksleivis nebūtų keliamas iš klasės į klasę su spragomis, be elementarių žinių, kartais nemokantis net skaityti. Taip, ne kartą 11 klasėje mačiau skiemenimis vos skaitantį ir teksto nesuvokiantį 17–18 metų jaunuolį. Kas privers ieškoti ir rasti būdų stengtis, kad taip neatsitiktų?
Negalima įstatymu įteisinti nuostatos, kad Lietuvos švietimo sistema mokesčių mokėtojų pinigais pralaikiusi mokykloje jaunuolį 10 metų taip nieko jo ir neišmokė. Negalima taip pasiduoti.
Kaip ir minėjau, rašydama dar nežinau, koks bus Prezidento sprendimas, nežinau, kokia šio įstatymo ateitis. Tik kad ir kaip ten būtų, tikiu, kad, net ir įteisinus pataisas, mes prie jų dar grįšime. Anksčiau ar vėliau. Nes mylime savo vaikus ir jais tikime.
Ir tikrai galime labiau pasistengti – pasirūpinti švietimo kokybe, padaryti dėl to viską. Ir pareikalauti rezultato – tiek iš švietimo sistemos, tiek iš moksleivio.
