Pirmadienį šalies abiturientai laiko privalomą valstybinį brandos egzaminą. Dvyliktokai rašo rašinį.
A lygiu egzaminą laikantys abiturientai galėjo rinktis interpretuoti Giedrės Kazlauskaitės eilėraštį „Debesų piemenė“ arba Jurgio Savickio novelę „Vagis“. Taip pat galėjo rinktis svarstyti probleminį klausimą „Ar kuklumas yra vertybė?“ remdamiesi Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauka iš „Pavasario linksmybių“, taip pat savo įžvalgas grįsti savo kultūrine patirtimi arba svarstyti, kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje, remdamiesi Vytauto V. Landsbergio novele „Alina“ ir savo kultūrine patirtimi.
Dauguma LRT.lt pakalbintų abiturientų rinkosi svarstyti apie blogį.
Svarstė apie kuklumą
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Junė, išėjusi iš egzamino, sakė rinkusis seną gerą pažįstamą Kristijoną Donelaitį – svarstė probleminį klausimą, ar kuklumas yra vertybė, remdamasi „Metų“ ištrauka.
„Ši tema man pasirodė lengvesnė. Be to, ir „Metai“ gerai pažįstami“, – sakė mergina.
Junė neslėpė: nepažįstami tekstai ir autoriai ją gąsdino, todėl nutarė eiti pažįstamu keliu. Merginai pasirodė, kad bandomasis egzaminas buvo lengvesnis nei tikrasis. Per pirmąją egzamino dalį – kalbėjimo – ji pelnė per 30 balų, tad į antrąją dalį atėjo rami, mat egzaminas bent jau minimaliai išlaikytas.
Junė ketina studijuoti aktorystę.
Dvyliktokas Aras taip pat rašė apie kuklumą, remdamasis K. Donelaičiu, pasitelkė ir šiandienos aktualijas.
„Iš visų duotų autorių geriausiai išmaniau Donelaitį, pamaniau, kad daugiausia parašysiu jį pasirinkdamas. Man pavyko susieti temą „Ar kuklumas yra vertybė?“ ir su aktualijomis. Vienas iš mano aspektų buvo tas, kad žmogus, kuriam kuklumas yra vertybė, daugiau garbės užsitarnauja nei tas, kuris trokšta tos garbės. Susiejau su Donaldo Trumpo politikomis ir tuo, ką jis išdarinėja, ir su Putinu, kuris karą pradėjo dėl troškimo turėti daugiau teritorijų“, – pasakojo abiturientas Aras.
Jis ketina studijuoti mediciną arba mikrobiologiją.
Abiturientė Adrija svarstė, kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje. Nepažįstama novelė jai pasirodė suprantama, tad nutarė, kad turės ką pasakyti, be to, ji rėmėsi „Hamletu“.
Dar vienas argumentas rinktis probleminio klausimo svarstymą buvo tas, kad mokykloje interpretacijos jai sekėsi sunkiau. O K. Donelaitis jai nėra artimas, baugina nesuprantama, sena kalba.
„Nebuvo taip sunku, kad nesusidoročiau“, – sakė mergina, dar neapsisprendusi, ką studijuos.
Apie blogį ir žmogaus elgseną rašė ir dvyliktokė Amelija Data.
„Rinkausi, nes pasaulyje šiuo metu pilna su blogiu susijusių įvykių. Visokių karų. Pasirinkau, nes man tai atrodė aktualiausia. Svarsčiau remdamasi V. V. Landsbergiu, bet rašiau ir apie Afganistaną, kaip moterys netenka teisių ir ką kitos pasaulio moterys daro socialiniuose tinkluose“, – savo pasirinkimą paaiškino mergina.
Amelijai padėjo ir tai, kad, kaip sakė, nuolat būna aplinkoje, kur daug kalbama apie žmogaus teises.
„Į egzaminą atėjau rami, maniau, kad bus kur kas sunkiau. Džiaugiuosi, kad turėjau minčių, apie ką galiu rašyti“, – sakė Amelija.
Ir Nyčė, ir Sausio 13-oji
Vilnietis abiturientas Algimantas taip pat rinkosi blogio temą, juolab galėjo tai pagrįsti šiandienos kontekstu – Rusijos karu Ukrainoje, Lietuvos laisvės kovomis.
„Rašiau apie Sausio 13-ąją, kaip žmonės prie Televizijos bokšto žvelgė blogiui į akis“, – sakė Algimantas. Jis ketina studijuoti kineziterapiją.
Margirio argumentas rinktis blogio temą buvo toks – tinka daug skaitytų kūrinių, apstu šiandienos aktualijų, leidžiančių apie tai svarstyti.
„Manau, daug kam rašyti probleminio klausimo svarstymą lengviau nei interpretaciją“, – sakė vaikinas.
Abiturientas rašydamas rašinį rėmėsi „Doriano Grėjaus portretu“, Gėtės „Faustu“, šiek tiek Nyče, taip pat istorine Lietuvos patirtimi – partizanų praeitimi.
„Į egzaminą ėjau pernelyg negalvodamas, ar bus sunku. Vakar pasižiūrėjau geopolitines temas, maniau, kad bus susiję su karu, laisve. To nebuvo, bet susiejau su blogiu“, – sakė Margiris.
Jis ketina studijuoti tarptautinį verslą.
Privalomas egzaminas
Šį egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. dvyliktokų. Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikys 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkstančio (pernai – 8,5 tūkst.).
Tai vienintelis egzaminas, privalomas visiems abiturientams, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies struktūra, forma ir užduotys išlieka tokios pačios kaip ir praėjusiais metais. Egzamino metu kandidatai galėjo pasirinkti arba svarstyti probleminį klausimą, arba rašyti teksto interpretaciją.
Taip pat skaitykite
Egzamino trukmė – keturios valandos.
Neišlaikę egzamino antrosios dalies kandidatai galės ją perlaikyti per pakartotinę sesiją, o perlaikydami galės pasirinkti, kokiu lygiu – A ar B – nori perlaikyti.
Prašymą dėl perlaikymo kandidatai turės pateikti savo mokyklos vadovui per dvi dienas po rezultatų paskelbimo. Per pakartotinę sesiją egzaminus galės laikyti tik tie mokiniai, kurie pagrindinėje sesijoje nedalyvavo dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių.
NŠA duomenimis, šiemet sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų. Iš viso egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 metais.
Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 dienos, o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 dieną.
Apeliacijos teikiamos po viso valstybinio brandos egzamino.
Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 d., išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus. Visų egzaminų rezultatus po apeliacijų planuojama paskelbti liepos 30 dieną.
