Vyriausybė nepritaria siūlymui, kad bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų mokiniai galėtų rinktis ir gestų kalbą.
Siūlymą teikė valdančiųjų „valstiečių“ parlamentarė Ligita Girskienė. Anot jos, tai būtų vienas iš būdų populiarinti gestų kalbos vertėjo profesiją bei būtų laikytinas tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimu nacionalinėje švietimo politikoje.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad per metus parengiami keli lietuvių gestų kalbos vertėjai, o, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje apytiksliai gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
L. Girskienės siūlymui po pateikimo pritarė Seimas.
Nors anksčiau švietimo ministrė Raminta Popovienė BNS sakė tokiai iniciatyvai pritarianti, jos vadovaujama ministerija teikė neigiamą išvadą, kuriai Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė iš esmės pritarianti siekiui, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė pažinti gestų kalbą. Visgi, anot ŠMSM, L. Girskienės siūlymas neatitinka teisėkūros principų ir laikytinas pertekliniu.
„Galimybė ir paskata mokytis gestų kalbos gali būti sudaryta parengus ir atitinkamai papildžius švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus dokumentus: Gestų kalbos bendrąją programą, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą ir bendruosius ugdymo planus“, – rašoma išvadoje.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Danguolė Dragūnienė praėjusių metų gegužę yra sakiusi, jog šalyje dirba apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų, iš kurių daugiausia Vilniuje, o kai kuriuose regionuose – išvis nėra tokios profesijos atstovų.
