Nors dienos jau ilgos ir šviesios, dalis žmonių po tamsiojo sezono vis dar jaučia nuovargį, prastesnę nuotaiką, sunkiau susikaupia ar skundžiasi nekokybišku miegu. Pasak specialistų, tai gali būti susiję ne tik su poilsio trūkumu, bet ir dėl to, kad organizmui ilgą laiką trūko natūralios dienos šviesos, rašoma „Eglės sanatorijos“ pranešime žiniasklaidai.
Kad šviesa veiktų organizmą, jos turi būti pakankamai, tačiau Lietuvoje tai ne visada paprasta net pavasarį – saulę dažnai užstoja debesys, o didelę dienos dalį daugelis praleidžia patalpose.
„Saulėtą dieną lauke galime gauti dešimtis tūkstančių liuksų apšvietos, o apsiniaukusią dieną jos būna gerokai mažiau. Tuo metu įprastos namų lempos dažnai siekia tik kelis šimtus liuksų, todėl su natūralia dienos šviesa jos konkuruoti negali“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė.
Kodėl šviesa svarbi ne tik žiemą?
Lietuvoje šviesos trūkumas dažniausiai siejamas su rudeniu ir žiema, tačiau jo pasekmės gali išlikti ir pavasarį. Pasak dr. D. Naruševičiūtės, organizmo ritmas išsiderina pamažu: dieną žmogus daug laiko praleidžia patalpose, gauna mažai natūralios šviesos, o vakare ilgai būna prie ekranų.
„Dvigubas neigiamas poveikis: dieną sėdime uždarose patalpose, o vakare dar žiūrime į ekranus, kurie organizmui siunčia papildomus signalus. Tuomet kūnui tampa sunkiau suprasti, kada yra diena, o kada jau laikas ilsėtis“, – aiškina gydytoja.
Šviesos trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, mieguistumu dieną, prastesne nuotaika, sunkumu susikaupti, dažnais prabudimais naktį ar jausmu, kad net po miego organizmas nėra pailsėjęs.
Kaip šviesa veikia miegą ir energiją?
Vienas svarbiausių procesų, kuriuos reguliuoja šviesa, yra cirkadinis ritmas – vidinis organizmo laikrodis. Jis padeda kūnui suprasti, kada būti aktyviam, o kada ruoštis poilsiui. Ryto ir pirmos dienos pusės šviesa slopina melatonino, su mieguistumu susijusio hormono, gamybą ir padeda organizmui aktyvuotis.
„Jei ryte negauname pakankamai šviesos, organizmas tarsi lieka pusiau miego režime. Žmogus gali visą dieną jaustis apsnūdęs, sunkiau pradėti darbus, sunkiau susikaupti. O vakare, nors kūnas jau pavargęs, ekranų šviesa organizmui vis dar siunčia signalą, tarsi diena nebūtų pasibaigusi. Dėl to išsiderina cirkadinis ritmas, o miegas gali tapti paviršutiniškas, su dažnais prabudimais“, – pasakoja dr. D. Naruševičiūtė.
Pasak jos, todėl sprendžiant miego problemas svarbu galvoti ne tik apie vakaro įpročius, bet ir apie tai, ar organizmas ryte gauna pakankamai aiškų šviesos signalą.
