Lietuva sparčiausiai Europoje vysto saulės ir vėjo energetiką, tačiau 100 proc. žalios elektros tikslui pasiekti reikia palankesnės reguliacinės aplinkos, daugiau galimybių daugiabučių gyventojams bei efektyvesnio pastatų išnaudojimo.
Gegužės pradžioje teko organizuoti renginį Europos Parlamente. Jame buvo pristatyta Lietuvos pažanga transformuojant elektros energijos rinką. Rezultatai iš tiesų įspūdingi – vėjo ir saulės elektros energijos gamybos augimas Lietuvoje didžiausias visoje Europoje. 2022–2025 m. saulės ir vėjo elektros gamyba padidėjo maždaug keturis kartus, kai ES vidurkis siekia vos apie 30 proc. Tokia pažanga sudomino Europos Parlamento narius ir tarptautinę žiniasklaidą.
Vis dėlto spartus augimas savaime nėra garantuotas. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šiemet fiksuojamas saulės ir vėjo energetikos plėtros tempo lėtėjimas. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Vyriausybės tikslą jau 2028 m. pasigaminti visą suvartojamą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, reikia šalinti reguliacines kliūtis, kurios vis dar riboja naujų projektų plėtrą, – statyti saulės ir vėjo elektrines turėtų būti paprasčiau. Atsižvelgdama į tai, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ parengė ataskaitą su pasiūlymais, kaip būtent tai ir padaryti.
Vėjo energetika yra Lietuvos elektros gamybos pagrindas – pernai ji sudarė daugiau nei 60 proc. šalyje pagamintos elektros energijos. Deja, gauti leidimą statyti vėjo elektrinę užtrunka gana ilgai. Tai aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Dėl to Europos Komisija inicijavo spartesnės plėtros zonas, kurios turėjo būti nustatytos iki šių metų pavasario. Lietuva to nespėjo padaryti ir, tikėtina, užtruks dar mažų mažiausiai pusmetį, o galbūt ir metus. Kuo vėliau bus priimti šie sprendimai, tuo sunkiau bus išlaikyti dabartinį vėjo energetikos plėtros tempą. Palyginimui – tą padariusi Vokietija 2025 m. išdavė beveik tris kartus daugiau leidimų vėjo elektrinėms nei 2023 m.
Kita itin svarbi sritis – pastatai. Daugybė pastatų Lietuvoje turi potencialą gaminti saulės energiją, tačiau jis nėra išnaudojamas. Visų pirma, trūksta paramos daugiabučių gyventojams, kad daugiabučių stogai būtų pradėti naudoti elektros energijos gamybai. Visoje šalyje tokių daugiabučių yra daugiau nei 40 tūkst., o juose gyvena daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Efektyvesnis šių stogų panaudojimas leistų daugiau elektros energijos gaminti ten, kur ji vartojama, tad mažintų ir tinklų apkrovimą. Taip pat ir valstybei bei savivaldybėms priklausantys pastatai daugeliu atvejų neišnaudoja savo potencialo gaminti saulės energiją, nors būtent valstybė turėtų rodyti lyderystę šioje srityje.
Jau beveik ketverius metus nėra įgyvendinamas Seimo priimtas reikalavimas, kuriuo numatyta, kad projektuojant naujus pastatus ar jų dalis turi būti planuojama įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia būtų ne mažesnė kaip leistina naudoti galia. Jei nepakanka galios ar vietos ant pastato, tą galima padaryti, pavyzdžiui, pasitelkiant nutolusią saulės elektrinę. Tai visiškai atitiktų klimatui neutralių pastatų reikalavimą, įsigaliosiantį jau už kelerių metų.
Tinklams tampant vis labiau apkrautiems gamybos įrenginiais, rasti laisvų galių darosi vis sunkiau. Viena geriausių priemonių, galinčių padėti ateities gamintojams – vystytojams, energetikos bendrijoms ir gyventojams, – būtų Energijos skirstymo operatoriui (ESO) viešai skelbti laisvų galių žemėlapius. Šiuo metu tai daroma tik vidutinės ir aukštos įtampos tinklų atveju. Dalis kitų ES šalių, pavyzdžiui, Airija ar Malta, jau seniai teikia tokią informaciją galimiems elektros gamintojams ir taip leidžia efektyviau planuoti projektus ir geriau išnaudoti esamą tinklų infrastruktūrą.
Kuo daugiau elektros energijos pasigaminame Lietuvoje, tuo mažiau esame priklausomi nuo elektros importo ir tarptautinių kainų svyravimų.
Šie ir kiti sprendimai, skirti tvariai ir darniai atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai Lietuvoje užtikrinti, praėjusią savaitę buvo pristatyti Energetikos ministerijoje. Lietuva jau įrodė, kad gali priimti reikalingus sprendimus, pvz., „Proveržio paketą“. O priėmusi minėtus VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pasiūlymus, Lietuva gali tapti pirmąja ES valstybe, perėjusia prie 100 proc. žalios elektros energijos.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
