Provakarietišką politiką vykdantis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas skelbia pergalę parlamento rinkimuose. Nepaisant Rusijos grasinimų, dalies visuomenės nepasitenkinimo dėl pralaimėto Kalnų Karabacho karo, nuo 2018-ųjų šalį valdantis politikas gavo mandatą tęsti reformas ir kreipti šalį Europos link. Tačiau jo laukia nepopuliarūs sprendimai reformuojant šalį, atveriant sienas ir sudarant ilgalaikį Taikos susitarimą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rinkimuose dalyvavo 59 proc. rinkėjų. N. Pašiniano „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų, Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansas „Stipri Armėnija“ surinko 23,29 proc.
- N. Pašinianui teks priimti radikalesnius sprendimus dėl santykių su Rusija ir kaimynais, nes dabartinis balansavimas tampa nebeįmanomas.
- Ilgalaikis taikos susitarimas su Azerbaidžanu, apimantis sienų atidarymą ir prekybos susitarimus, bus vienas svarbiausių N. Pašiniano darbotvarkės klausimų, nepaisant visuomenės baimių ir Rusijos įtakos.
Rekordinis aktyvumas
Rinkimuose savo balsą atidavė 59 proc. rinkėjų – šis skaičius nėra įspūdingai didelis, bet rinkimai sulaukė išskirtinio tarptautinio dėmesio. Rusijos vadovai apeliavo į eilinius armėnus, grasino jiems ir N. Pašinianui. Paveikti rinkimų rezultatus stengėsi ir Europa – Jerevane buvo suorganizuotas neeilinis Europos politinės bendrijos lyderių susitikimas, paramą N. Pašinianui reiškė Europos Sąjungos (ES) vadovai.
Kaip Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) renginyje, skirtame rinkimų rezultatams aptarti, teigė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) deleguota rinkimų stebėtoja Lietuvos parlamentarė Jekaterina Rojaka, „tarptautiniai stebėtojai buvo tikrai visur“. Anot jos, kiekvienoje rinkimų apylinkėje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet kas galėjo prisijungęs internete stebėti tiesioginį vaizdą.
Rinkimuose N. Pašiniano „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,29 proc. balsų surinkusį Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“.
„Kol Rusija naudojo ekonominį spaudimą, kurį darė praeityje Sakartvelui, Ukrainai, (...) šįkart buvo įdomi tarptautinių partnerių Vakaruose koalicija, apėmusi ir Turkiją, kuri stengėsi palaikyti Pašinianą. (...) Tų šalių lyderiai rėmė Pašiniano perrinkimą premjeru“, – pabrėžė GSSC asocijuotasis analitikas Denisas Cenusa.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį pasveikino N. Pašinianą su pergale ir pabrėžė, kad „2018-ųjų Aksominės revoliucijos, kuriai jūs vadovavote, dvasia yra gyva ir puikiai laikosi. Mes itin vertiname savo partnerystę su demokratine Armėnija, kuri artėja prie Europos labiau nei bet kada anksčiau. Armėnija gali kliautis mumis.“
N. Pašiniano pergalę lėmė keli veiksniai. Jis vykdė labai aktyvią rinkimų kampaniją – nuolat kalbėjosi su rinkėjais miestų gatvėse, o jo pagrindinė žinia – taika. Prie sėkmės rinkimuose prisidėjo ir asmeninė charizma.
„Jis nesistengė slėptis, norėjo leistis į debatus ir stengėsi, kad šie debatai būtų transliuojami. Manau, tai buvo gudri rinkimų strategija – būti kuo matomesniam ir atkirtis opozicijai, kuri siejama su oligarchais, su nebuvimu arti žmonių“, – kalbėjo D. Cenusa.
Tiesa, dalis rinkėjų itin nemėgsta N. Pašiniano ir galėjo balsuoti už jį protestuodami prieš visus kitus pasirinkimus biuleteniuose. Jis kaltinamas ir šalies išdavimu dėl Azerbaidžanui pralaimėto Kalnų Karabacho karo, tariamai išdavikiško siekio sudaryti taikos susitarimą.
„Dauguma žmonių balsavo ne už Pašinianą, bet prieš kitus. Pagrindinės opozicinės partijos yra susijusios su ankstesnėmis Vyriausybėmis, daug žmonių jas prisimena ir nenori, kad tokia politika sugrįžtų: oligarchai, korupcija ir pan.“, – teigė „Nara“ žurnalistė Sigita Vėgytė.
Rusijos grasinimai nesuveikė
Rinkimų rezultatus Rusija stengėsi paveikti vykdydama aktyvią informacinę kampaniją žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose, internete. Dažniausiai kartotas motyvas, kad N. Pašiniano Vyriausybė kalta dėl Kalnų Karabacho praradimo, jis vadintas išdaviku, stengtasi paneigti rinkimų demokratiškumą, demokratiją pristatyti tik kaip fasadą.
„Viskas nesuveikė, Rusija užtvindė kanalus, bet pralaimėjo rinkimus. Tai mums šį tą pasako – ji gali užpildyti kanalus, ypač ką matėme „TikToke“, bet ji negali suklastoti paklausos, – pabrėžė „Repsense“, kuri stebėjo Armėnijos informacinę erdvę prieš rinkimus, komunikacijos vadovė Monika Tamulaitytė. – Rusijos spaudimas turėjo priešingą efektą – kiekvienas grasinimas buvo argumentas Pašinianui ir jo partneriams. Panašiai matėme ir Vengrijoje, kur dezinformacijos kampanijos, melagienos buvo išardytos, parodytos kaip provokacijos, ir tai turėjo priešingą efektą.“
Iki šiol N. Pašinianas stengėsi balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų. Armėnijoje tebėra Rusijos karinė bazė, šalis oficialiai neatsisakė siekio tapti Eurazijos ekonominės sąjungos nare, įgyvendino reikiamas muitų procedūras, tik įšaldė, bet nenutraukė savo narystės Maskvos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO).
Tačiau D. Cenusos nuomone, toks balansavimas toliau taps nebeįmanomas. Todėl N. Pašinianui teks žengti radikalesnius žingsnius, kurie turės daug priešininkų, nebus labai populiarūs, sukels ekonominių padarinių.
„Armėnija turės nuspręsti, kaip elgtis su Rusija, tai turės kainą. Armėnija išlaikys energetinius ryšius su Rusija, nes Turkijai ir Azerbaidžanui neaktualu matyti Armėnijos demokratizaciją“, – pabrėžė D. Cenusa.
Svarbiausia taika
N. Pašinianas ir Europa dabar turės ieškoti būdų, kaip atverti rinką prekėms, liberalizuoti Armėnijos ekonomiką, galbūt užsitikrinti apsikeitimo ištekliais schemas ar net organizuoti dujų tiekimą iš Turkmėnijos per Azerbaidžaną.
Bet būtent ilgalaikis taikos susitarimas su Azerbaidžanu bus vienas svarbiausių N. Pašiniano darbotvarkės klausimų. Jis turėtų apimti ir šalies sienų su Azerbaidžanu bei Turkija atidarymą, galimus naujus prekybos susitarimus, kurie galėtų padėti mažinti priklausomybę nuo Rusijos rinkos, energijos išteklių.
„Jis užsiminė apie nuolaidas, kurias reikės padaryti dėl taikos. Taikos darbotvarkė liks, ji niekur nedings. Jam bus sudėtingiau žongliruoti sienų su Turkija ir Azerbaidžanu atvėrimu ir ryšių su Rusija silpninimu. (...) Viliuosi, kad jis nebandys nukreipti dėmesio nuo taikos susitarimo sąlygų prie kitų klausimų“, – sakė D. Cenusa.
Anot S. Vėgytės, Armėnijos visuomenė nediskutuoja apie taikos susitarimą, jo sąlygas, tvyro daug baimės dėl sienų atvėrimo.
„Žmonės nežino, ko nori iš taikos susitarimo, nežino, kaip tvarkytis su prarastos teritorijos jausmu“, – patirtą traumą dėl Kalnų Karabacho apibendrino žurnalistė.
Rusija savo įtakos taip pat neatsisako ir toliau bando rasti būdų paveikti jaunesnius Armėnijos gyventojus. Maskva veikiausiai sieks pasinaudoti ir N. Pašiniano būsimomis klaidomis, išnaudoti gausią armėnų diasporą Rusijoje, kuri siekia „gelbėti šalį“ balsuodama už prorusiškas Armėnijos partijas. N. Pašinianui reikės suvaldyti ir Bažnyčios įtaką, kurios vadovai buvo apkaltinti perversmo organizavimu, ryšiais su Maskva.
Svarbus veiksnys bus ir Azerbaidžano derybinė pozicija dėl taikos susitarimo.
„Nepaneigčiau Rusijos ilgalaikės strategijos, ji stengsis išnaudoti klaidas, kurias Pašinianas ateityje padarys. Ypač jei Baku spaus Jerevaną daryti nuolaidas taikos susitarime. Baku yra suinteresuotas maksimaliomis nuolaidomis“, – apibendrino D. Cenusa.
