Principingas Baltijos kaimynių sprendimas jau antrus metus iš eilės neleisti Slovakijos vadovo skrydžio per savo oro erdvę į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje sulaukė audringos reakcijos Kremliui palankioje žiniasklaidoje, rašo dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“.
„Debunk.org“ atlikto tyrimo duomenimis, šiais metais ir vėl kartotas melas apie tariamą sovietinių kareivių kapų niekinimą, rusakalbių persekiojimą, istorijos perrašinėjimą ir nacizmo atsigavimą ne tik Baltijos, bet ir daugelyje Europos valstybių.
Daugelis politikos ekspertų sutaria, kad gegužės 9-osios reikšmė šių dienų Rusijoje gerokai peržengia istorinės atminties ribas.
„Putino režimas perėmė dar Brežnevo laikais sukurtą Kremliaus imperinio triumfo mitą ir pavertė jį savotišku sandoriu su visuomene: paklusnumas mainais į didybės ir imperijos atgimimo pažadą. Tačiau kasmet šį naratyvą vis sunkiau suderinti su realybe – karas Ukrainoje įstrigęs, o ekonomikos nuosmukio ženklai tampa vis akivaizdesni. Parado pompastika skirta pridengti tam, ką Kremlius vengia pripažinti“, – teigia „Debunk.org“ vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas.
Dėl Kremliui nepalankių politinių pokyčių Europoje Slovakijos premjero Roberto Fico vizitas į Maskvą šiemet Rusijos propagandoje tapo svarbesnis nei pernai.
„Prieš metus kartu su Fico į Maskvą vyko ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, tačiau šiemet jis persigalvojo, tiksliau, draugystę su Kremliumi išmainė į ES finansinę paramą. Be to, šiemet valdžią prarado ir ilgametis Kremliaus draugas Viktoras Orbanas. Todėl Fico vizito simbolinė reikšmė stipriai išaugo. Juolab kad pati žinia apie Baltijos šalių draudimą naudotis jų oro erdve vykstant į Maskvą minėti Pergalės dienos buvo paskelbta dar balandžio 18 dieną – daugiau nei savaitę prieš analizuotą laikotarpį“, – teigia analitikas.
„Debunk.org“ atliktos analizės duomenimis, 2026 m. balandžio 27–gegužės 10 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 332 turinio vienetai, kuriuose aptikta klaidinančios informacijos apie Lietuvą gegužės 9-osios kontekste. Tai beveik 30 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (461 publikacija). Tiesa, pernai ažiotažą reikšmingai padidino 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių kontekstas.
Šiemet dažniausiai kartotas propagandinis naratyvas – Vakarų vienybės stoka. Pastebimai eskaluotos ir žinutės, oponuojančios Baltijos šalių sprendimui neleisti naudotis jų oro erdve.
„Šis naratyvas šiandien įgavo reikšmės. Karo alinamos Rusijos realybė vis labiau prieštarauja „nenugalimos imperijos“ mitui. Todėl siekiama įteigti, kad Vakarai tuoj tuoj skils, žlugs jų parama Ukrainai, o tada pergalės liks laukti nebeilgai – esą tuomet bus galima grįžti prie geresnių laikų“, – teigia A. Kazlauskas.
Antras pagal populiarumą propagandinis naratyvas – sovietinių paminklų ir karių kapų naikinimas – pastaraisiais metais prorusiškoje žiniasklaidoje sulaukia didesnio dėmesio. Jis dažnai pateikiamas kartu su platesniais teiginiais apie neva priešišką Baltijos šalių ir Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu.
Anot „Debunk.org“ analitiko, ši propagandos linija veikia kaip universali mobilizacinė priemonė. Ja delegitimuojamos Baltijos valstybės ir stiprinamas apgulties naratyvas – esą Rusija kariauja su visur esančiu priešišku Vakarų pasauliu. Maskva, apeliuodama į pasipiktinimą tariamu kapų niekinimu, istorijos perrašymu ir rusakalbių persekiojimu, siekia bent kiek palaikyti yrantį vidinį visuomenės vienybės jausmą.
Dar vienas svarbus analizėje aspektas – eskaluojama klasikinė elito ir liaudies priešprieša. Kremliaus žiniasklaidoje Baltijos šalių ir Vakarų valdžia vaizduojama kaip svetima savo žmonėms – draudžianti švęsti, persekiojanti kitaminčius, perrašinėjanti istoriją, o liaudis – autentiška ir „teisingai“ istoriją suprantanti jėga, tik ir laukianti progos nusimesti elito jungą.
„Šis naratyvas nėra kuriamas vakuume – jis taikosi į realią politinę terpę, kurioje dėl migracijos iššūkių ir socialinių tinklų informacinių burbulų Europoje stiprėja kraštutinės politinės jėgos. Kremlius šių nuotaikų nesukūrė, tačiau jas tikslingai išnaudoja ir nukreipia sau palankia linkme“, – sako A. Kazlauskas.
