Laisvę atgavo penkerius metus pataisos kolonijoje praleidęs žurnalistas ir lenkų mažumos Baltarusijoje aktyvistas Andrzejus Poczobutas. Apie jo išlaisvinimą paskelbė valstybinė žiniasklaida, nurodžiusi, kad jis paliko bausmės atlikimo vietą.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Šis įvykis užverčia vieną iš simboliškiausių Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų prieš nepriklausomus visuomenės sluoksnius puslapių. Daugelį metų A. Poczobutas buvo laikomas vienu iš svarbiausių politinių kalinių – tiek dėl savo veiklos, tiek dėl jo bylos reikšmės Minsko ir Varšuvos santykiams.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad žurnalistas išlaisvintas, paskelbdamas pasienyje darytą bendrą nuotrauką. „Andrzejus Poczobutas yra laisvas. Sveikas atvykęs į Lenkiją, mano drauge“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.
A. Poczobutas buvo paleistas vykdant kalinių mainus pagal principą „penki už penkis“, nors detalės oficialiai nepatvirtintos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Andrzejus Poczobutas, laikomas vienu svarbiausių politinių kalinių, buvo paleistas iš Baltarusijos kalėjimo po daugelio metų kalinimo.
- A. Poczobutas buvo paleistas vykdant kalinių mainus „penki už penkis“ principu, jam suteikta malonė ir galimybė pasirinkti, ar likti Lenkijoje, ar grįžti į Baltarusiją, išlaikant pasą.
- Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkė Andzelika Borys pabrėžia dialogo svarbą ir tai, kad organizacija toliau veikia Baltarusijoje, siekdama stabilumo ir gerų santykių su Lenkija.
- Nors A. Poczobuto išlaisvinimas yra džiaugsmingas įvykis, jis primena, kad šimtai kitų politinių kalinių tebėra Baltarusijos kalėjimuose, o represijų problema išlieka neišspręsta.
- A. Poczobutas buvo sulaikytas 2021 m. kovą ir nuteistas aštuoneriems metams kalėti už „neapykantos kurstymą“ ir „nacizmo reabilitavimą“, o jo išlaisvinimas sulaukė didelio tarptautinio atgarsio.
„Pirmieji žodžiai – „ačiū Dievui“
Viena pirmųjų su A. Poczobutu susitiko Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkė Andzelika Borys – tai labai svarbus momentas ir jai asmeniškai, ir visai bendruomenei. „Mano pirmieji žodžiai buvo: „Ačiū Dievui už viską“, – sako ji.
Pasak jos, Baltarusijos lenkai ne vienus metus meldėsi, rašė prašymus ir laukė šios žinios. „Mums labai svarbu, kad mūsų kolega A. Poczobutas yra laisvėje, kad jis turi galimybę rinktis ir kad jam netaikomi jokie apribojimai“, – priduria ji.
Būtent galimybė rinktis, kurią A. Borys ne kartą pabrėžė, yra vienas iš pagrindinių šios situacijos elementų.
Malonė ir „galimybė sugrįžti“
A. Borys žodžiai atskleidžia, kad sprendimas paleisti A. Poczobutą buvo susijęs su jos kreipimusi į Baltarusijos valdžios institucijas.
„Prezidento administracija man pranešė, kad Andrzejui suteikta malonė mano ir jo motinos prašymu ir kad jis turės galimybę pasirinkti“, – sako ji.
Galimybė pasirinkti reiškia, kad A. Poczobutas – skirtingai nei daugelis kitų išlaisvintų politinių kalinių – neprarado Baltarusijos paso.
„Jis gali išvykti į Lenkiją, bet gali ir grįžti. Svarbiausia – jis laisvas ir turi pasą“, – pabrėžia A. Borys.
Tai svarbi politinė ir simbolinė detalė – anksčiau išlaisvintieji politiniai kaliniai dažnai būdavo priversti palikti šalį be teisės į ją grįžti.
Susitikimas po kelerių metų: „Kalėjimas – ne sanatorija“
Per penkerius A. Poczobuto kalinimo metus A. Borys su juo buvo susitikusi du kartus. „Su Andrzejumi susitikau du kartus. Aš kreipiausi su prašymu į Baltarusijos prezidentą, todėl man buvo leista du kartus su juo susitikti kolonijoje“, – prisimena ji.
Pirmasis susitikimas po išlaisvinimo įvyko Belovežo girioje. „Mes ramiai šnekėjomės apie tris valandas“, – pasakoja A. Borys.
Pasak jos, šiuo metu svarbiausia – A. Poczobuto sveikata. „Reikia nepamiršti, kad kalėjimas – tai ne sanatorija“, – sako ji, komentuodama jo akivaizdų išsekimą.
Pokalbio metu buvo aptarta ir Baltarusijos lenkų sąjungos veikla. „Kalbėjome apie organizaciją, apie tai, kad ji toliau veikia, kad vaikai mokosi lenkų kalbos, kad rengiame įvairius renginius. Mums tai svarbiausia“, – pabrėžia ji.
Baltarusijos lenkų džiaugsmas ir palengvėjimo jausmas
Žinia apie A. Poczobuto išlaisvinimą sukėlė stiprių emocijų tarp lenkų mažumos atstovų. „Žmonės labai džiaugėsi, nes kartu su Andrzejumi skaudžiai išgyveno šį laikotarpį“, – sako A. Borys.
Daugeliui jis tapo ne tik kovos už mažumų teises, bet ir platesnio masto pasipriešinimo represijoms simboliu.
Organizacijos vadovė taip pat pabrėžia dar vieną svarbų aspektą: „Svarbu, kad organizacija ir toliau veiktų Baltarusijos teritorijoje.“
Baltarusijos lenkų sąjunga: „Tai tūkstančiai žmonių“
A. Borys nuolat grįžta prie organizacijos veiklos temos.
„Tai didelė struktūra – apie 20 tūkstančių žmonių – ir iš esmės vienintelė šiandien normaliai veikianti Baltarusijoje“, – sako ji.
Anot jos, tai įmanoma tik gavus valdžios institucijų sutikimą. „Be to veikla būtų neįmanoma“, – priduria A. Borys.
Tai pabrėžia sudėtingą lenkų mažumos padėtį, kai dažnu atveju jie yra priversti balansuoti tarp būtinybės dirbti ir politinių apribojimų.
Dialogas vietoje konfrontacijos
Viena iš pagrindinių temų tebėra dialogo klausimas. „Lenkų sąjunga visada pasisakė už dialogą ir gerus santykius. Mums, kaip lenkų mažumai Baltarusijoje, ypač reikalingas stabilumas ir geri santykiai su Lenkija, taip pat atviras dialogas“, – pabrėžia A. Borys.
Jos nuomone, tai vienintelis būdas pagerinti padėtį. „Net sudėtingas dialogas yra geriau nei jo nebuvimas. Geriau nei karas“, – sako ji.
„Baltarusijos žmonės tiesiog nori normaliai gyventi“, – priduria Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkė.
A. Poczobuto paleidimas gali būti vertinamas kaip Minsko politinis signalas Vakarams.
Bet ar tai reiškia realius pokyčius? A. Borys atsako atsargiai: „Pažiūrėsime. Laikas parodys, kaip klostysis situacija.“ Kartu ji pabrėžia: „Džiaugiamės, kad Andrzejus yra laisvas.“
Simbolis ir tikrovė
A. Poczobuto byla ilgus metus buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Jis buvo laikomas „derybų korta“ Minsko ir Vakarų santykiuose, o jo išlaisvinimas buvo vienas iš pagrindinių Lenkijos diplomatijos reikalavimų.
Nors šiandien vienas iš žinomiausių politinių kalinių buvo paleistas į laisvę, šimtai kitų tebėra Baltarusijos kalėjimuose.
Todėl jo išlaisvinimas turi dvejopą reikšmę: viena vertus, tai džiaugsmas ir palengvėjimas jo artimiesiems ir visai bendruomenei, kita vertus, tai priminimas, kad represijų problema Baltarusijoje tebėra neišspręsta.
Nors, kaip sako A. Borys, „svarbiausia – kad jis laisvas“, klausimai dėl ateities lieka atviri.
LRT.lt primena, kad A. Poczobutas buvo sulaikytas 2021 m. kovą, pateikus kaltinimus „neapykantos kurstymu“ ir „nacizmo reabilitavimu“, kuriuos tarptautinės organizacijos pripažino politiškai motyvuotais. Jis buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
Iš viso jis belangėje praleido daugiau nei penkerius metus (daugiau nei 1 800 dienų), dažnai sunkiomis sąlygomis – ne kartą buvo uždarytas į karcerį, jam buvo stipriai apribotas ryšys su išoriniu pasauliu, taikomi papildomi apribojimai.
A. Poczobuto paleidimas sulaukė didelio tarptautinio atgarsio: Lenkijos valdžia, Europos Sąjunga ir žmogaus teisių organizacijos pasisakymuose pabrėžė šio žingsnio simbolinę reikšmę. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pavadino tai „svarbia diena“, bet kartu priminė ir apie šimtus kitų politinių kalinių.
Remiantis turima informacija, mainais už A. Poczobutą Lenkija paleido archeologą Aleksandrą Butiaginą, kuriam grėsė ekstradicija į Ukrainą. Moldovos valdžia taip pat paleido Niną Popovą, vadinamą Uždniestrės rusų karininko žmona, nors lieka neaišku, už ką ji buvo suimta. Savo ruožtu Rusija, tarpininkaujant Baltarusijai, paleido du Moldovos piliečius.
