Valstybės strateginių sporto šakų sąraše, kurioms teikiama pirmenybė, neliko bokso, buriavimo ir sunkiosios atletikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pripažįsta, kad Lietuvos sporte galima įžvelgti „lengvai diskriminacinę sąlygą“, o buriuotojų atstovai kritiškai klausia: „Ar Lietuvoje yra sporto strategija?“
Strateginėmis laikomos į olimpinių žaidynių programą įtrauktos sporto šakos, kurių atstovai per nustatytą laikotarpį įgyvendina tam tikrus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus pasiekimus. Pagal Lietuvos sporto įstatymą, strateginių sporto šakų „plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą“, t. y. skiria didesnį finansavimą.
Kaip skelbia ŠMSM, per kelerius paskutinius metus boksui, buriavimui ir sunkiajai atletikai nepavyko pasiekti nustatytų kriterijų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Iš strateginių sporto šakų sąrašo išbrauktas buriavimas, boksas ir sunkioji atletika.
- Nepatekus į prioritetinį sąrašą sporto šakų finansavimas gali sumažėti apie 20 proc.
- Kalbinti sporto federacijų atstovai LRT teigė, jog tokį sprendimą priėmusios institucijos turėtų atsižvelgti į sporto šakų specifiškumą.
- Sporto federacijų teigimu, Lietuvos sporto politikoje trūksta sistemiškumo ir ilgalaikiškumo.
- Pasak viceministro, boksas, buriavimas ir sunkioji atletika per šiuos metus dar turi galimybę sugrįžti į strateginių sporto šakų sąrašą.
„Pagal Sporto įstatymą, privalome kas ketverius metus tvirtinti strateginių sporto šakų sąrašą. Pasakysiu gerą naujieną – ministerija visiškai nesikišo, tiesiog palikome galioti tą pačią tvarką, kuri galiojo anksčiau, – LRT teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas. – Tai reiškia, kad nereguliavome kartelės pagal sporto šakų, vadinkime, prastesnius laimėjimus, ją palikome tą pačią. Dalis sporto šakų neatitiko kriterijų ir iškrito į kandidatų sąrašą.“
Vis tik su tokiu priimtu ŠMSM sprendimu nesutinka LRT kalbinti sporto federacijų atstovai.
„Prieš ketverius metus, kai mes buvome strateginė sporto šaka, ministerija priėmė mūsų mintį, kad jaunimo sporto rungtyse užimtos vietos kvalifikuojasi kaip reikalingos tapti strategine sporto šaka. Dabar, lygiai pagal tuos pačius vertinimus, mes jau nebesame strateginė sporto šaka“, – sakė Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Raimundas Daubaras.
Vertėtų atsižvelgti į sporto šakų specifiškumą
Pasak ŠMSM, sporto šakos priskiriamos strateginėms, jei jų sportininkai nuo 2020 metų pradžios užėmė bent vieną aukštą vietą suaugusiųjų ir jaunimo varžybose. Aukštomis vietomis laikomos 1–8 vieta olimpinėse žaidynėse, 1–6 vieta pasaulio čempionate, 1–3 vieta Europos čempionate, 1–3 vieta pasaulio jaunimo čempionate ir pirma vieta Europos jaunimo čempionate.
Šiuos kriterijus ŠMSM siūlo Nacionalinė sporto taryba, tačiau juos nustato ministras, jis taip pat tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą. Tuo metu sportininkų pasiekimus vertina Nacionalinė sporto agentūra (NSA).
Komunikaciją su ministerija vystęs R. Daubaras dalijosi, kad nustatyti kriterijai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į sporto šakų specifiškumą – jaunieji Lietuvos buriuotojai per nustatytą laikotarpį iškovojo ne vieną prizinę vietą, tačiau rezultatai buvo pasiekti ne olimpinėse rungtyse.
Įdomu tai, kad jaunieji buriuotojai net ir negali varžytis olimpinėse rungtyse – šioje sporto šakoje klasės skirstomos pagal amžių, t. y. jaunieji sportininkai negali valdyti suaugusiųjų klasės jachtų, todėl pagal šias klases nėra rengiami ir tarptautiniai jaunimo čempionatai. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos tik suaugusiųjų jachtų klasės.
„Buriavimas, ko gero, yra viena iš nedaugelio sporto šakų, kurioje pati gamta lemia rezultatus, – pasakojo Buriuotojų sąjungai vadovaujantis R. Daubaras. – Jeigu dabar mūsų jaunimas, kuriam yra 14–18 metų, sportuotų su suaugusiųjų jachtomis, jie paprasčiausiai nesugebėtų jų suvaldyti, tai būtų pavojinga gyvybei, jie nepasiektų jokių rezultatų, nes šiame sporte mūsų variklis yra vėjas. Jei burė didesnė, vėjas stipresnis, kyla pavojus. Dėl to buriavime yra pereinamosios jachtų klasės. Jaunimas varžosi ILCA 4 ir ILCA 6 klasėse – čia rengiami jaunimo čempionatai, o ILCA 7 jau yra suaugusiųjų klasė.“
Kiek kitoje situacijoje atsidūrė į strateginių sporto šakų sąrašą nepakliuvęs boksas.
„Mes visą laiką balansavome ant plonos ribos, – LRT teigė Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Nurodyta, kad reikia turėti du prizininkus Europos suaugusiųjų olimpinėje rungtyje per ketverius metus. Mes turime, tačiau ministerija šio kriterijaus neužskaito, nes tokį rezultatą pasiekė vienas ir tas pats žmogus. [...] Praėjusiais metais tris kartus buvome per plauką – mūsų moksleiviai, jauniai, jaunimas boksavosi Europos čempionatų finaluose, deja, visi iškovojo sidabro medalius ir neiškovojo aukso. Tai yra priežastis, kodėl mes šiais metais neatsidūrėme tame sąraše.“
Kalbintas viceministras dalijosi, kad buriuotojų ir boksininkų išdėstyti argumentai – svarbūs, tačiau tam, kad jie atitiktų kriterijus, daryti išlygų ŠMSM neketina.
„Mes negalime kiekviename cikle pagal sporto šakos federacijos žemesnius laimėjimus leisti kartelės, nes tada atsiranda diskusijos, kurias sporto šakas turime vėl priimti, – pasakojo G. Grybauskas. – Žinoma, kad yra specifika, kad yra valčių klasės ir panašiai. Buriavimas yra specifinė sporto šaka, 2020–2025 metų cikle į sąrašą jie pateko šiek tiek pakoregavus kartelę į apačią, o mes dabar jos leisti nebenorime.
[...] Nenorime žeminti kartelės, nes Lietuvoje jau yra trys sporto šakų sistemos gradacijos – neolimpinės sporto šakos, olimpinės sporto šakos ir šalia jų dar yra strateginės sporto šakos. Tai gana įdomi, sakyčiau, lengvai diskriminacinė sąlyga.“
Per ŠMSM nurodytą laikotarpį reikiamų kriterijų nepasiekė ir sunkiosios atletikos atstovai – 2022 m. Europos čempionate Gintarė Bražaitė dvikovės rungtyje užėmė penktą vietą, o praėjusiais metais vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse rovimo disciplinoje liko šešta. Tuo metu 2025 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionate Karolis Stonkus stūmimo rungtyje iškovojo aštuntą vietą.
Tiesa, viceministro teigimu, boksas, buriavimas ir sunkioji atletika per šiuos metus dar turės galimybę grįžti į strateginių sporto šakų sąrašą.
Pokyčiai federacijų biudžetuose
Keisis ir iš prioritetinio sąrašo išbrauktų sporto šakų biudžetai.
Kaip skelbia NSA, 2026 metams skirta 20 mln. Eur, iš kurių 84,3 proc. nukreipta į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų programoms įgyvendinti.
Į strateginių sporto šakų sąrašą kol kas neįtraukta buriuotojų, bokso ir sunkiosios atletikos trijulė pagal skirstomų lėšų kiekį rikiuojasi lentelės apačioje: Lietuvos buriuotojų sąjungai numatyta 378,5 tūkst. Eur, bokso federacijai – 281,8 tūkst. Eur, sunkiajai atletikai – 222,4 tūkst. Eur.
„Mes žinome, kad strateginėms sporto šakoms skiriamas papildomas 1,2 balo koeficientas, iš jo dauginama taškų, gautų už sportinius pasiekimus, skaičius, tai paverčiama į sporto šakos nacionalinį programinį metinį finansavimą, – aiškino D. Mačianskas. – Jei mes šiais metais turime 300 tūkst. Eur finansavimą, atimkime 20 proc. ir matysime, kad finansavimas sumažėtų apie 60 tūkst. Eur.“
Pasak viceministro, į prioritetinį sąrašą kol kas nepatekusios sporto šakos šiais metais finansinių pokyčių nepajus.
„Čia ir yra sporto bėda, kad finansavimo sumą mes visą laiką turime tą pačią. Jau turbūt septinti metai, kai aukštą meistriškumą finansuojame su ta pačia pinigų suma, – teigė G. Grybauskas. – Tik klausimas, kaip mes ją dalijame.
Kažkas iškrito, bet tai neturės jokios įtakos šių metų finansavimui – sporto šakos dar turi šansą laimėti ir vėl grįžti į strateginių sporto šakų sąrašą. Kitaip tariant, mes atlikome tiesiog įstatymui privalomą veiksmą – patvirtinti sporto šakų sąrašą vien dėl to, kad trys sporto šakos šiandien nėra pasiekusios reikiamų rezultatų.“
Trūksta sistemingumo ir ilgalaikiškumo
Kalbinti sporto šakų atstovai pabrėžia, jog Lietuvos sporto politikoje trūksta sistemiškumo, kuris leistų federacijoms ir sportininkams sėkmingiau dirbti ir siekti šalį garsinančių rezultatų.
„Iš valstybės trūksta ilgalaikiškumo. Sporte pasiekti rezultatų per ketverius metus yra beveik neįmanoma – visos sporto federacijos planuoja principu keturi plius keturi, t. y. aštuonerių metų laikotarpiui, – dalijosi R. Daubaras. – Kai Rytis Jasiūnas dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jo klasė [IQFOIL] egzistavo tik ketverius metus. Per tuos metus jis įsitvirtino geriausiųjų pasaulio dvidešimtuke, bet tam, kad taptume strategine sporto šaka, jam reikėtų įsitvirtinti šešetuke. Įsivaizduokite, per kiek laiko reikia pasiekti tokį rezultatą.
Sakyčiau, kad iš pradžių reikėtų paklausti, ar Lietuvoje yra sporto strategija? Tokio dokumento, kaip suprantu, net nėra. Kaip tokiu atveju skiriamos strateginės sporto šakos? Reikėtų pradėti nuo ištakų ir tada jau bus kažkas sistemingo. Man, kaip Sporto federacijos vadovui, kyla klausimas, kur ta Lietuva su sportu eina?“
Tuo metu D. Mačianskas atkreipė dėmesį į platesnės pasaulėžiūros svarbą.
„Su ministerija, viceministru mes kalbame, bendradarbiaujame su sporto grupe, bet trūksta tam tikros iniciatyvos, tam tikro platesnio matymo, tam tikro sisteminio požiūrio, – atviravo Bokso federacijos generalinis sekretorius. – Būtent iš sporto grupės galbūt norėtųsi daugiau aktyvumo kalbant apie strateginių sporto šakų apibrėžimą, lyderystės, įsigilinimo ir platesnio požiūrio.
Mus labiausiai jaudina tas strateginės sporto šakos apibrėžimas – ar tikrai dėl to, kad per plauką nepasiekėme rezultato, mus verta išmesti iš strateginių sporto šakų? Galbūt reikėtų atsižvelgti į sporto šakos tradicijas – boksas yra 100 metų skaičiuojanti sporto šaka Lietuvoje, turinti pirmąjį Lietuvos olimpinį čempioną, turinti daug Europos čempionų, turinti pasaulio prizininkų. Dabar, per metus nepavykus pasiekti kažkokio vieno rezultato, mes automatiškai netenkame dalies finansavimo. Ar tai yra teisinga? Abejoju. Ar reiktų šią vietą tobulinti? Manau, kad reiktų.“
G. Grybauskas atskleidė, kad ateityje svarstoma peržiūrėti strateginių sporto šakų sąvoką, galbūt atsižvelgti į masiškumą.
„Matytume strateginių sporto šakų sistemingą pokytį į horizontalią veiklą, bet tai kertasi su olimpinėmis sporto šakomis, kai siekiama aukšto sportinio meistriškumo rezultatų. Kitu atveju galėtų būti ir Kiokušin karatė federacija, ir orientavimosi sportas, ir futbolas. [...] Jeigu mes kalbėtume apie valstybės poziciją ir visą strategiškumą, tai turėtume nepamiršti ir šių sporto šakų.
[...] Man, kaip kompleksinio mąstymo ir platesnio požiūrio į sportą bei fizinį aktyvumą atstovui, norėtųsi matyti tas sporto šakas strategines, nes jos užima didesnę arba daug didesnę dalį Lietuvos gyventojų, ypač vaikų, gyvenimuose. Į ką mes visi dabar orientuojamės. Deja, dabar olimpinio ciklo viduryje nenorėjome veltis į labai didelius ginčus“, – pasakojo viceministras.
Pasak ŠMSM atstovo, nuo 2029 m. planuojama atsisakyti strateginių sporto šakų sąrašo.
„Tai keistai interpretuojama žinutė, kad valstybei nerūpi tam tikra sporto šaka, kuri pati iškrito iš sąrašo. Mums tikrai rūpi visos sporto šakos, mums rūpi kiekvienas treneris, vaikas, federacijos administracija, kuri dirba su Lietuvos gyventojais, o kartu ir siekia aukšto meistriškumo“, – teigė G. Grybauskas.
