Šiandien sukanka ketveri metai nuo V. Putino plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Visada labai svarbu pabrėžti tą frazę „plataus masto karo”, nes V. Putino karas prieš Ukrainą vyksta nuo 2014 metų, nuo tada, kai Rusija įvykdė Krymo aneksiją ir pradėjo hibridiniu vadinamą karą Donbase.
Tada šis – hibridinis – karas apėmė dalį vieno Ukrainos regiono – Donbaso. Nuo 2022 m. vasario 24 d. tas karas liečia visą Ukrainą. Rusijos raketos ir dronai smogia įvairiose Ukrainos regionuose ir ne tik į karinius taikinius, bet taip pat ir į gyvenamuosius namus, civilinę infrastruktūrą. Niekur žmogus Ukrainoje nėra saugus nuo visų tų smūgių.
Pastaraisiais metais Ukraina ėmė gintis atakuodama taikinius ir Rusijoje. Būta net įsiveržimo su armija į Kursko sritį. Bet daugiausia smūgiai teritorijai, kurią Rusiją laiko sava, paliečia okupuotus Ukrainos regionus Kryme, Donbase, Chersono ir Zaporižios srityse ar pasienio teritoriją su Ukraina pagal tarptautiškai pripažintas 1991 m. sienas.
Vis dėlto kuo toliau, tuo labiau Ukrainos dronai bei raketos (iš pradžių suteiktos Vakarų partnerių, o dabar ir Ukrainos gamybos) smogia vis giliau Rusijos teritorijoje. Dabar jau kliūna ne tik Kursko, Belhorodo, Voronežo, Briansko sritims. Prieš keletą dienų Ukrainos gamybos raketa „Flamingo“ nuskriejo net 1 400 kilometrų ir smogė rusų raketų gamyklai.
Taigi 2022 m. vasario 24 d. pradėtas V. Putino karas po ketverių metų smogė kitu galu pačiai Rusijai. Karas, kurį Putinas norėjo kariauti Ukrainos teritorijoje, atėjo į Rusiją. Tai yra viena svarbiausių šio karo išdavų po ketverių jo metų.
Jei Ukrainos dronų antskrydžiai į Maskvos padangę, ukrainiečių kalbos ir paveikslėliai apie tai, kaip Ukraina bombarduoja Maskvą ir toliau atrodo dar tik kaip neturintys gilesnio poveikio Rusijai veiksmai, nes tie dronai virš Maskvos dažnai yra Rusijos oro pajėgų numušami, tai Ukrainos dronų skrydžiai šalia Rusijos oro uostų jau ne kartą yra paralyžiavę daugelio jų darbą, Rusijos bandymas apsiginti prieš Ukrainos dronus, atjungiant savo gyventojams internetą, pykina Rusijos žmones, o dronų smūgiai Rusijos naftos komplekso objektams kerta per Rusijos biudžetą.
Aišku, Rusijos dronų bei raketų smūgiai Ukrainai ne mažiau alina šią šalį. V. Putinas ir jo propagandistai jau net neslepia, kad šie smūgiai sąmoningai nukreipiami Ukrainoje ne tik į karinius objektus, bet ir į energetikos, šilumos infrastruktūrą. Ne vienas proputiniškas Rusijos ekspertas reiškė viltis šią žiemą, kad generolas Šaltis turi pagelbėti Rusijai palaužti Ukrainos žmonių pasipriešinimą. Šios viltys rodo, jog Putinas nesugeba Donbaso užgrobti karine jėga, kaip tikėjosi nuo 2014 metų, o ne nuo 2022 metų.
Dažnai pats D. Trumpas sako: jeigu prezidentu būtų buvęs jis, tai toks karas prieš Ukrainą nebūtų kilęs. Taigi dabar jis galėtų pasakyti V. Putinui, kad taip stipriai nukraujavusi dėl savo siekio ginti laisvę ir ginanti Europos saugumą Ukraina bus apsaugota JAV ir jų partnerių Europoje. Ir V. Putinas tą realybę turi tiesiog priimti.
Būtent todėl šią žiemą jis tikėjosi, kad Ukrainos pasipriešinimą pavyks palaužti, pasmerkiant šimtus tūkstančių Ukrainos žmonių gyventi be elektros energijos, šviesos, šilumos, vandens. Kai šios viltys tiek fronte, tiek smogiant taikiems gyventojams žlugo, galima būtų tikėtis, kad jis panorės baigti karą.
Bet yra didelių abejonių, kad taip bus. Visų pirma dėl to, kad Putino siekiai šiame kare buvo ne tik Krymo ir Donbaso užėmimas, bet ir Ukrainos įtraukimas į savo įtakos erdvę bei pradėjus karą Ukrainoje, reikalavimas Europoje išmontuoti saugumo architektūrą, kurios esminis elementas yra NATO.
Vis dėlto, bent jau kalbant apie taiką Ukrainoje, šį karą, atrodytų, jau būtų galima užbaigti. Ne tik Ukraina, bet ir Rusija jau vis sunkiau gali nešti šio karo naštą. Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas skelbia norą šį karą užbaigti.
Bet karo užbaigimas taip, kad tai nebūtų Ukrainos ir demokratinio pasaulio kapituliacija, yra paties D. Trumpo rankose. Bent jau kai kalbame apie Jungtinių Valstijų saugumo garantijas Ukrainai. Tereikia tik D. Trumpui pasiryžti Ukrainai suteikti tokias saugumo garantijas, kokias Vašingtonas yra suteikęs Izraeliui, Pietų Korėjai, Japonijai, jeigu dabar nenorima priimti Ukrainos į NATO. Nors patyrusios kare su Rusija ir su viena pajėgiausių armijų šalies priėmimas į NATO galėtų prisidėti prie Europos saugumo.
O kol procesai dėl Ukrainos narystės NATO yra užšaldyti, įskaitant ir JAV poziciją, reikia suteikti pagalbą europiniams partneriams ir skydą nuo galimų Rusijos oro atakų, jei europiniai partneriai prisidės prie saugumo garantijų Ukrainai, įvesdami į Ukrainą savo karinius dalinius, taiką pasiekus. Ir bereikia patvirtinti savo žodžius veiksmais.
Dažnai pats D. Trumpas sako: jeigu prezidentu būtų buvęs jis, tai toks karas prieš Ukrainą nebūtų kilęs. Taigi dabar jis galėtų pasakyti V. Putinui, kad taip stipriai nukraujavusi dėl savo siekio ginti laisvę ir ginanti Europos saugumą Ukraina bus apsaugota JAV ir jų partnerių Europoje. Ir V. Putinas tą realybę turi tiesiog priimti.
Jeigu tokių saugumo garantijų Ukrainai nebus, bet kokios kitos kalbos apie taiką Ukrainoje būtų tik Ukrainos stūmimas į kapituliaciją, o tokia D. Trumpo taika taptų ne mažesne D. Trumpo gėda nei jo pirmtako bėgimas iš Afganistano. Ir pasekmės tokios D. Trumpo taikos būtų liūdnos ir Ukrainai, ir apskritai Europos saugumui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
