Baltarusių Konstantino Kalinausko (Кастусь Каліноўскі) vardo pulkas aktyviai fronto linijoje kariauja prieš Rusijos agresorius nuo 2022 metų gegužės 21 dienos. Pulkas buvo sukurtas iš dviejų tuo metu jau kariavusių batalionų: Litvinas (Літвін), Volatas ir karinio būrio, kartais vadinto pulku: „Pagonia“ („Пагоня“), kurį reikia versti kaip „Vytis“. Kai kurie Baltarusijos savanoriai, save neretai vadina litvinais, ir kariauja prieš Maskvos agresiją nuo 2014 metų.
Daugelis iš jų jau žuvo ir yra palaidoti, jų auka pagerbiama raudona vėliava su Vyčiu. Taigi šie kariniai daliniai, aktyvai kovojantys, liejantys kraują už Ukrainos, Baltarusijos ir, netiesiogiai, už mūsų saugumą ir laisvę Lietuvoje, naudoja LDK simboliką: Vytį raudonos vėliavos fone.
Dabar cituoju LR VSD 2024 metų „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ dokumentą:
„Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai. Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose. Platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą. Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų.“ (p. 29).
Tik ar prie šios nesantaikos neprisideda VSD „kieta“ formuluotė?
Taigi, prieš mus dvi susijusios istorijos. Dalis Lietuvoje esančių baltarusių save laiko litvinais, remia Kalinausko pulką materialiai ir stoja į jo gretas kovoti. Tačiau tai, ką kai kurie iš jų kalba Lietuvoje, yra laikoma šovinizmu ir grėsme Lietuvos Respublikai. Dokumentas neskiria vienų ir kitų. Ar gali jie kalbėti viena Ukrainoje, o kita Vilniuje? Taigi, situacija yra gerokai painesnė ir trumpas VSD paskelbtas vertinimas nieko nepaaiškina, bet gali kelti įtampų: ar netiesiogiai pasisakoma prieš baltarusių pulką Ukrainoje?
Litvinizmo sekėjai sudaro Kalinausko pulką. Į jį įeinantys batalionai Litvinas ir Pogonia (Vytis) naudoja LDK simboliką. Tačiau klausimas, ar jie teigia, ar neigia LDK „valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę“ – jų karui, jų kovai nėra esmingas. Ne šiandien reikalinga ši diskusija. Ją galima būtų plėtoti po karo, o dabar palaikyti Kalinausko pulką. Kita vertus, ar dokumento rengėjai pasidomėjo mūsų kunigaikščių „baltiškąja kilme“, pavyzdžiui, Stepono Batoro ( gimė Transilvanijoje) ir kitomis lenkiškomis, švediškomis ar net itališkomis linijomis? Iš kur šis teiginys „baltiškąja kilme“? Lyg abejonė dėl „baltiškosios kilmės“ yra nusikaltimas? Ar tai yra VSD reikalas aiškintis su abejojančiais kunigaikščių kilme?
Lyg abejonė dėl „baltiškosios kilmės“ yra nusikaltimas? Ar tai yra VSD reikalas aiškintis su abejojančiais kunigaikščių kilme?
Dėl Vilniaus istorijos – kitas klausimas. Ir tikrai kai kurių nacionalistų pasisakymai gali kelti grėsmių. Čia reikia pastebėti, kad „litvinų“ yra visokių: kurie yra su Lietuva (baltiškąja), šalia jos ar kritikuoja ją. Tačiau kai kurie save vadinančiais litvinais kasdien kariauja prieš Rusijos agresorius ir kažin ar juos reikia vadinti radikalia „baltarusių šovinizmo atšaka“? Ar VSD pranešimo rengėjai ketina įtarti Kalinausko pulko karius?
Visi šie kariai litvinai ketina įžengti į Baltarusiją ir ją vaduoti ginklu nuo Lukašenkos ir Putino režimo ir todėl jie jau yra mūsų sąjungininkai. Kita vertus, sutinku ir pritariu grėsmių analitikams, kad Lukašenkos režimas tikrai nori įžiebti nesantaiką tarp į Lietuvą atvykstančių baltarusių, save vadinančių litvinais, ir lietuvių. Ir VSD reikalas kartu su Lietuvos piliečiais neleisti Lukašenkos ir Putino agentams įžiebti šią nesantaikos ugnį. Tik ar prie šios nesantaikos neprisideda VSD „kieta“ formuluotė? Vietoje to, kad minėtas klausimas būtų gerai išdiskutuotas ekspertų grupėse ir pagalvota prieš skelbiant tokį dokumentą?
Dar daugiau, svarstomo dokumento dalis susijusi su Baltarusija yra įvardyta nesuprantamu, taisytinu sakiniu: „Baltarusijos režimo grėsmių suvokimas lemia itin intensyvią žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą – tam naudojama ir didėjanti baltarusių diaspora“ (p. 29). Išeitų, jei nesuvoktume grėsmių, būtų ir mažesnė veikla prieš Lietuvą?
Nė viena nacionalinė valstybė neišsilaisvina be nacionalizmo. Blogai ar gerai, tai jau kitas klausimas. Šis kaimynų nacionalizmas gali mums kelti grėsmių ir atverti naujų galimybių. Tačiau pateikta grėsmių analizė nėra subalansuota su galimybių vertinimu, todėl tie, kas vaizduojami tik kaip „šovinistai“, nėra kitoje pastraipoje įvardijami kaip mūsų galimi sąjungininkai, kaip tie pulkai, kurių, gali būti, paprašysime pagalbos prasidėjus kariniam konfliktui su Rusija. Čia reikia atskirti naudingus grūdus nuo nuodingų pelų, padėti litvinams Lietuvos sąjungininkams ir neapsisprendusiems; galvoti, kaip dirbti, kaip veikti su tais, kas diskutuoja Vilniaus tema.
Beje, lygiai taip pat kai kurie lietuviai gali svarstyti ir svarsto Gardino, Naugarduko, net Minsko klausimus, tačiau jų nelaikome pavojingais lietuvių „šovinistais“. Kodėl? Lenkijoje taip pat pilna visokiausio plauko nacionalistų. Tačiau visų istorinės atminties problemų neišspręsime paskelbdami jas grėsmėmis. Šiandien grėsmė yra Putino ir jo parankinio Lukašenkos galimas karas prieš Baltijos šalis, o galimybė yra mūsų solidarumas ir pasitikėjimo tinklai, kuriuos būtina plėsti.
Čia nesigilinu į kitus nacionalinių grėsmių vertinimus, kurie tikrai nusipelno ir pagyrimo, ir kritikos. Vis dėlto visam dokumentui būdinga nagrinėti grėsmes neregint galimybių perspektyvos, nesiekiama analitinio balanso. Aišku, dokumentą jau reikia atnaujinti, nes, pavyzdžiui, nėra diskutuojama apie D. Trumpo pareiškimų keliamą nerimą ar net grėsmes dėl NATO ir ES saugumo, kas plačiai svarstoma daugelyje ES šalių. Bet tai kitiems kartams.
