Nors atogrąžų miškai toliau nyksta, po to, kai 2024 m. sumažėjo rekordiškai didelis jų plotas, šis procesas šiuo metu lėtėja, trečiadienį pranešė Pasaulio išteklių institutas (WRI).
Remiantis Merilando universiteto laboratorijos GLAD duomenimis, 2025 m. buvo prarasta 4,3 mln. hektarų pirminių atogrąžų miškų – maždaug tiek, kiek užima Danijos teritorija.
Tačiau, kaip teigia WRI, tai yra 36 proc. mažiau nei 2024 m. išnykusių atogrąžų miškų plotas.
Vienos iš WRI iniciatyvos „Global Forest Watch“ direktorių Elizabeth Goldman teigimu, šie duomenys teikia vilčių.
„Tai, kad per vienus metus užfiksuotas tokios apimties sumažėjimas, teikia vilčių – tai rodo, ką galima pasiekti vyriausybei imantis ryžtingų veiksmų“, – sakė ji.
„Tačiau šis sumažėjimas iš dalies atspindi ramybės laikotarpį po ypač didelio gaisringumo metų. Gaisrai ir klimato kaita stiprina vienas kito poveikį, o prognozuojant, kad 2026 m. sulauksime reiškinio El Ninjo, investicijos į prevenciją ir reagavimą taps ypač svarbios, nes ekstremalus gaisringumas taps norma“, – paaiškino ji.
Tiesa, WRI pažymėjo, kad, nors miškų ir buvo prarasta mažiau, sunykęs jų plotas vis dar buvo 46 proc. didesnis nei prieš dešimtmetį.
Institutas įspėjo, kad, nepaisant pasiektos pažangos, pasaulinis miškų nykimas tebėra didesnis, nei reikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. sustabdyti ir pakeisti miškų nykimo tendenciją, kurios siekia daugiau nei 140 šalių. WRI teigimu, dabartiniai rodikliai yra maždaug 70 proc. per dideli šiam tikslui pasiekti.
Didžiausi nuopelnai už tai, kad visame pasaulyje išnyko mažesni atogrąžų miškų masyvai, priklauso Brazilijai, kurioje driekiasi didžiausias pasaulyje Amazonės atogrąžų miškas. WRI teigimu, palyginti su 2024 m., Brazilijai pavyko 41 proc. sumažinti pirminių miškų nykimą, nesusijusį su gaisrais, ir pasiekti mažiausią išnykusių miškų lygį per visą stebėjimo istoriją.
Pasak WRI, žemės ūkio plėtra visame pasaulyje vis dar yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis, nors didelę įtaką tam turėjo ir gaisrai.
Laboratorijos GLAD direktorius Matthew Hansenas tvirtino, kad dėl klimato kaitos ir miškų kirtimo miškų gaisrai dabar kyla greičiau.
„Jei nesiimsime skubių priemonių, kad sustabdytume gaisrus ir veiksmingiau juos valdytume, rizikuojame, kad svarbiausi pasaulio miškai išnyks negrįžtamai“, – sakė jis.
Pasak WRI, miškai vis dar sparčiai nyksta tokiose šalyse kaip Bolivija, Kongo Demokratinė Respublika, Peru, Laosas ir Madagaskaras. Organizacijos teigimu, pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie šio reiškinio, yra žemės ūkio plėtra, kasyba, gaisrai ir vietos gyventojų priklausomybė nuo miškų maistui ir kurui gauti.
