Europos Komisija (EK) gegužės mėnesį ketina paskelbti atnaujintas koncentracijų vertinimo gaires. Nors pats gairių projektas – 100 puslapių apimties dokumentas – oficialiai nebuvo paskelbtas, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija leidžia planuojamus pokyčius vertinti kaip didžiausią koncentracijų kontrolės taisyklių švelninimą Europos Sąjungoje (ES) per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Planuojama reforma yra ES reakcija į augantį spaudimą stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, ypač JAV ir Kinijos rinkos dalyvių atžvilgiu. Jei pokyčiai bus įgyvendinti, verslo įmonių susijungimų Europoje vertinimas taps lankstesnis. Priimant sprendimus šalia tradicinio poveikio kainoms vertinimo daugiau reikšmės įgis ilgalaikiai veiksniai: investicijos, inovacijos, tvarumas, ekonomikos atsparumas.
Taigi kokie pokyčiai planuojami?
Daugiau dėmesio inovacijoms
Iki šiol ES koncentracijų kontrolė buvo grindžiama aiškia ir gana paprasta logika – buvo vertinama, ar sandoris sumažins konkurenciją ir padidins kainas. Tuo metu naujuose pasiūlymuose daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sandoris paveiks inovacijas ir būsimą konkurenciją.
Vertindamos sandorius institucijos paprastai analizuoja, ar iš rinkos nedings svarbi konkurencinė jėga. Tai gali būti ne tik agresyviai kainomis konkuruojanti įmonė, bet ir inovatyvus rinkos dalyvis, galintis ateityje tapti reikšmingu konkurentu. Kitaip tariant, svarbus gali būti ir tas verslas, kuris šiandien nėra didelis, bet turi potencialo ateityje augti ir daryti konkurencinį spaudimą senbuviams.
Ypač tai aktualu sektoriuose, kuriuose didelę reikšmę turi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Jei susijungia panašias veiklas vykdančios įmonės, kyla rizika, kad dalis projektų bus nutraukti, o inovacijų tempas sulėtės. Kita vertus, sujungus resursus jie bus naudojami efektyviau ir sukurs didesnę vertę vartotojams.
Vertinamas poveikis darbuotojams
Naujų gairių projektas numato, kad vertinant susijungimus bus atsižvelgiama ir į jų poveikį darbo rinkai. Tai reiškia, kad bus žiūrima, ar po sandorio nesumažės konkurencija dėl darbuotojų.
EK gali analizuoti susijungimo poveikį atlyginimams, darbo sąlygoms ir darbuotojų mobilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose reikalingi specifiniai įgūdžiai, o darbuotojų pasirinkimo galimybės yra ribotos, pvz., IT, finansinių technologijų, inžinerijos, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros srityse. Sumažėjusi konkurencija tarp darbdavių gali silpninti darbuotojų derybinę galią, o tai gali daryti netiesioginį poveikį ir vartotojams – per kainas, kokybę ar pasirinkimą.
Mažumos akcijų paketo įsigijimas
Rengiamose gairėse detalizuojamas ir mažumos akcijų paketų vertinimas. Nors tokie sandoriai nesuteikia kontrolės, EK gali vertinti, ar net ir nedidelė dalis konkurento akcijų nesukuria paskatų riboti konkurenciją ir ar nedidina informacijos mainų rizikos.
Praktikoje tai reiškia, kad bus analizuojama ne tik formalioji kontrolė, bet ir faktinė įtaka. Pavyzdžiui, ar investuotojas įgyja galimybę daryti įtaką strateginiams sprendimams, gauti jautrią komercinę informaciją ar kitaip paveikti konkurento elgesį rinkoje.
Papildomas dėmesys skiriamas ir vadinamajai bendrai nuosavybei, kai tas pats investuotojas turi akcijų keliuose tarpusavyje konkuruojančiuose versluose. Tokiais atvejais gali mažėti paskatos agresyviai konkuruoti, nes investuotojas bus suinteresuotas visų portfelio įmonių rezultatais.
Verslui tai reiškia, kad net ir nedidelės investicijos į konkurentus gali patekti į konkurencijos teisės vertinimo lauką.
Sandorio nauda, stiprinanti konkurencingumą
Dar vienas svarbus akcentas – daugiau dėmesio vertinant sandorius bus skiriama jų poveikiui stiprinant verslo konkurencingumą Europoje. EK, panašu, siekia aiškiau parodyti, kad susijungimai gali būti vertinami palankiau, jei jie prisideda prie verslo konkurencingumo stiprinimo.
Taigi net ir tais atvejais, kai sandoris gali mažinti konkurenciją, bus vertinama, ar sukuriama nauda tai atsveria. Tai atveria galimybę plačiau taikyti efektyvumo argumentus, tačiau kartu keliama ir aukštesnė kartelė įmonėms – jos turės pateikti konkrečius įrodymus, kad deklaruojama susijungimo nauda (mažesnės sąnaudos, geresnės investavimo galimybės, didesnis tiekimo saugumas, tvarumas, kt.) yra reali ir pasiekiama.
Visgi jei po sandorio rinkoje lieka labai nedaug žaidėjų, net ir akivaizdi nauda gali būti laikoma nepakankama.
Balanso paieška
ES įmonių masto klausimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu tikslu didinti Europos konkurencingumą ir ekonominį atsparumą sukrėtimams. Planuojama reforma nėra koncentracijų kontrolės silpninimas. Jos tikslas – modernizuoti tvarką išlaikant esminius konkurencijos apsaugos principus, tačiau taikant juos lanksčiau.
ES siekia sudaryti sąlygas verslui augti ir konkuruoti su dideliais JAV ir Kinijos žaidėjais, tačiau tuo pačiu išvengti situacijų, kai vidaus rinkoje susiformuoja pernelyg stiprūs žaidėjai, galintys silpninti konkurenciją. Tai iš esmės yra balanso paieška tarp masto ir konkurencijos.
Susijungimai gali padidinti investicijas, skatinti inovacijas, stiprinti tiekimo grandines. Kita vertus, jie gali ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reiškia aukštesnes kainas, mažesnį pasirinkimą ir silpnesnes paskatas kurti naujus produktus. Todėl kiekvienu atveju reikės vertinti ne tik deklaruojamą naudą, bet ir realų jos tikėtiną poveikį rinkai.
Papildomų kriterijų taikymas neišvengiamai didins vertinimo kompleksiškumą. Tai suteiks EK daugiau lankstumo vertinti realią sandorių ekonominę naudą, tačiau kartu augs ir sprendimų neapibrėžtumas. Jei anksčiau daug kas rėmėsi gana aiškiais rodikliais, tokiais kaip rinkos dalys ar koncentracijos lygis, dabar atsiranda daugiau galimybių remtis inovacijų, investicijų ar atsparumo argumentais. Kiekvienas sandoris taps individualaus vertinimo objektu, kuriame svarbios ne tik rinkos dalys, bet ir gebėjimas įtikinamai pagrįsti sandorio naudą.
Artimiausiu metu konkurencijos politika bus balanso paieška siekiant dviejų tikslų – leisti įmonėms augti ir išlaikyti realią konkurenciją.
Koks poveikis Lietuvos verslui?
Atsiras daugiau erdvės pagrįsti susijungimus ne tik tradiciniais konkurencijos kriterijais, bet ir pasiremiant investicijų, inovacijų ir atsparumo argumentais. Tai aktualu sektoriams, kuriems reikalingos didelės investicijos arba kurių įmonės konkuruoja regioniniu ar globaliu mastu. Didesnis mastas jų atveju galėtų būti vertinamas kaip privalumas, leidžiantis efektyviau investuoti, plėstis ir stiprinti konkurencingumą.
Kita vertus, dėl savo dydžio Lietuvos rinka išlieka jautri koncentracijai. Net ir esant lankstesniam požiūriui ES lygiu, sandoriai, kurie reikšmingai sumažintų konkurenciją nacionaliniu lygmeniu (pavyzdžiui, sumažintų pagrindinių rinkos dalyvių skaičių), tikėtina, ir toliau būtų vertinami itin atsargiai. Tai reiškia, kad vadinamieji „4 į 3“ ar „3 į 2“ tipo susijungimai Lietuvoje ir toliau išliks problemiški.
ES koncentracijų kontrolės politikoje artimiausiu metu turėtume stebėti balanso paieškas – tarp poreikio leisti įmonėms augti, investuoti ir konkuruoti globaliai bei būtinybės išlaikyti veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje. Ar ši pusiausvyra bus pasiekta, paaiškės, kai EK patvirtins naujas gaires ir pradės jas taikyti praktikoje.
