Sausio 20 d. bus metai, kai Joe Bidenas tapo 46-uoju JAV Prezidentu. Nelabai jį žinojom, o po Donaldo Trumpo šiek tiek nuogąstavom, ar nebus dar blogesnis. Amerikos spauda irgi nemėgsta, kai jų šalies vadovai turi tamsių kampų. Tuoj pat juos užpildo.
Už ką jis balsavo būdamas senatoriumi ir viceprezidentu? Užsakiau informaciją ir gavau 58 kompiuterinius puslapius. Nevarginsiu jūsų visais klausimais, kurių svarstyme jis dalyvavo. Apibendrinti galima taip: balsavo už nuosaikumą ir žiūrėdamas pirmyn.
Sakysim, klimato kaitos problema. Mes Lietuvoje jos nelabai bijome nes įpratome, kad pas mus viskas keičiasi kasmet, o kartais ir kas savaitę. Prieš porą savaičių Antarktidoje atskilo Anglijos dydžio ledo laukas. Pašilęs vandenynas skalavo ledą iš apačios, jis ir atskilo. Dabar srovės jį neša į šiaurę, t. y. į šilumą, ten jis ištirps. Prieš porą mėnesių panašiai atskilo Belgijos dydžio laukas ir Grenlandijoje. Tas nuplaukė į mūsų pusę. Bet vandenyne tai reikšmės neturi, vanduo išsilygina.
Mūsų pusrutulyje ledkalnių, tokių, kurie „Titaniką“ paskandino, jau labai reta. Turistus veža jų pasižiūrėti. Jeigu rusai patvarkys savo uostus Arktyje, laivams plaukti iš Europos į Japoniją ar Kiniją bei atgal bus dvigubai arčiau ir pigiau negu per Sueco kanalą. Palangoje, ten, kur dabar paplūdimiai, jūra bus iki kelių, o jeigu nieko nebus daroma – iki bambos. Kol kas nieko ir nebuvo daroma.
Pirmiausia ką padarė J. Bidenas užėmęs postą, tai pasirašė tarptautinį Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita, kuris buvo niekinis, nes D. Trumpas buvo jį atmetęs su pasibjaurėjimu. Apskaičiuota, kad per 12 metų ištirps sniegas ir ledynai Alpių ir kitų kalnų viršūnėse. Vanduo nutekės žemyn. Atspėkite, kur po to tekės? Vandeniui yra tik vienas kelias – į jūras.
Vaikai jau juokiasi iš politikų. Mėgdžioja juos: bla bla bla. Dabar jie jau nemėgdžios. J. Bideno vyriausybė pasiūlė abiejų partijų, demokratų ir respublikonų, įstatymą, pavadintą „Santaikos planu“. Taip pavadintas tam, kad jeigu būsimuose rinkimuose laimės respublikonai, jis negalėtų būti keičiamas. Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad įgyvendinus šį planą 2030 m. „šiltadaržio dujų“ ore bus 45–50 proc. mažiau. Įstatymas numato, kad už atgaminamą elektros energiją bus sumažinti mokesčiai, o už išleidžiamas į orą metano dujas mokesčiai bus pakelti.
Didžiausia naujiena, kurią J. Bidenas prastūmė Senate ir Kongrese, tai „Amerikos gelbėjimo planas“. Jis skirtas JAV ekonomikos atsigavimui po pandemijos ir mažai uždirbančių žmonių būklei pagerinti. Tai tiesioginės išmokos nukentėjusiems, mokykloms, pagalba smulkiam verslui, draudėjams ir kt. Visų išlaidų bus 1,9 trln. dolerių. Jeigu tiek pinigų būtų vežama traukiniu, prireiktų ilgo sąstato.
Amerikos spauda jau lygina J. Bideną su Franklinu Rooseveltu.
Buvo labiausiai kaltinamas, kai pareiškė, kad JAV nedelsdama išveda iš Afganistano visus savo pareigūnus ir karius. Maištininkai užėmė sostinę ir visą šalį per savaitę. J. Bidenas tylėjo.
J. Bidenas atstato D. Trumpo sugriautą visuotinį sveikatos apsaugos planą, taip pat socialinį sveikatos draudimą, kuris apimtų 97 proc. amerikiečių. Svarstant šį įstatymą, kai kurie respublikonų deputatai nuogąstavo, kad visa tai kainuos labai brangiai. Tie deputatai nuo savo vadovų gavo velnių.
Nuo 2012 m. visuose postuose būdamas J. Bidenas palaiko tos pačios lyties žmonių vedybas.
J. Bidenas gimė 1942 m. lapkričio 20 d. juristo šeimoje Pensilvanijoje. Baigė Delavero ir Sirakūzų universitetus. Tapo advokatu. Beveik tuoj pat buvo išrinktas į apygardos tarybą. 1972 m. išrinktas į Senatą Vašingtone ir perrenkamas šešis kartus. Tapo užsienio reikalų komiteto nariu, buvo tame poste visą laiką, gerai pažįsta užsienį ir jo problemas. Amerikoje pastebėta, kad pastaruoju metu jis truputį pasviręs į kairę, bet mažiau negu, sakysim, Skandinavijos socialdemokratai.
Amerikos tradicija reikalauja, kad visi politiko balsavimai ir vieši pareiškimai užsienyje būtų registruojami. Išvardyti visų būtų neįmanoma. Svarbiausi: jis buvo prieš prezidento Richardo Nixono ir respublikonų karą Vietname ir paaiškėjo, kad jis buvo teisus. Amerika taikiu būdu laimėjo daugiau. Buvo Irako užpuolimo priešininkas, o paskui reikalavo bent pakeisti JAV politiką tenai.
Visais savo įstatymų pasiūlymais jis siekė padėti mažai uždirbantiems. Dabar mažina traukinių, metro ir autobusų bilietų kainas.
Buvo labiausiai kaltinamas, kai pareiškė, kad JAV nedelsdama išveda iš Afganistano visus savo pareigūnus ir karius. Maištininkai užėmė sostinę ir visą šalį per savaitę. J. Bidenas tylėjo. Tik leido spaudai žinoti, kad Afganistano kariai nenori kariauti už savo šalį, kad tas 20 metų užtrukęs karas Amerikai kainavo daugiau negu dalyvavimas Antrajame pasauliniame kare, ir kad perspektyvų laimėti nėra.
Bet J. Bidenas gudresnis, negu atrodo. Ir moka numatyti, kas ir kaip bus.
Nuo 2012 m. visuose postuose būdamas J. Bidenas palaiko tos pačios lyties žmonių vedybas.
Afganistane keletas grupuočių. Jos jau dabar pjaunasi tarpusavyje naudodamos ginklus. Visi supranta šventą musulmonų raštą Koraną skirtingai. Talibai – vertimas „studentai“, bet jau seniai jie nebe studentai. Jie sako, kad jeigu moteris žydrai apsimuturiavusi nuo viršugalvio iki kulnų, net akių nerodo, nes veidas irgi uždengtas, tai kam ją šaudyti? Grupuotė „Islamo valstybė“ šaukia, kad jeigu ji eina į moterų susirinkimą, tai ją nušauti būtina. Taip ir daro.
Talibai vyriausybėje turi daugumą. Naujų rinkimų dar nebuvo ir neaišku, ar greitai bus. Jau jie prašo amerikiečių paskolos – milijardo dolerių. Prašo taip pat įvairių sričių technikų ir gydytojų, nes dauguma inteligentų pabėgo.
Gaila, bet 2022 m. pabaigoje J. Bidenui stuktelės 80 metų. Amerikoje laikoma, kad 80 metų – tai jau sukriošęs senis. Greičiausiai nesibalotiruos antrai kadencijai. Greičiausiai tada kandidate taps dabartinė viceprezidentė. ir ji turi šansų būti išrinkta. Ji „spalvota“, kaip mandagiai Amerikoje sako apie tamsiaodžius. Tai būtų naujiena amerikonams!
