Žiema buvo šilta ir be sniego. Joks specialistas nesiima pranašauti, kokia bus ši žiema. Nuosėdų sluoksniai – tai Žemės metraštis. Jis rodo, kad po atšilimo būtinai ateina ledynmetis, vandenynuose dalis vandens užšąla, virsta ledu.
Tai atitraukia vandenį iš vandenynų ir formuoja plaukiojančius ledo kalnus. Turime praeities kalendorių, bet neturime atsakymo į klausimą, kodėl ir kada tas vyksta. Neturime ko pasiklausti. Žmonių tada nebuvo. Nebuvo net jų projekto.
Dabar suprantame. Kilo baisus triukšmas, kai dengiančiame žemę ozono dujų sluoksnyje, ypač virš Pietų ašigalio, buvo surasta didžiulė to ozono skylė. Buvo panika. Ateinantieji iš kosmoso visokie spinduliai mus sudegins. Baimė buvo pamatuota. Net ir vaikai žinojo, kad ta skylė blogai. Buvo uždrausta gaminti lakias dujas. Uždrausti sunku nebuvo. 99 % jas gamino viena firma – „Dupont“. Ji pakluso, juolab kad surado kitų jai naudingesnių chemikalų. Per pusę metų skylė užsiraukė. Žmonės sveikino vienas kitą.
1989 m. buvo blogiau. Klimato problemoms spręsti Paryžiuje susirinko valstybių vadovų ir aukštų pareigūnų konferencija. Jie parengė sutartį, kaip visiems reikia elgtis, ir ėmė ieškoti politinių sprendimų. Buvo aišku, kad reikia sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Žmonija dar niekada nebuvo taip arti priėjusi prie to, kaip išspręsti atmosferos klausimą.
Bet JAV atsisakė pasirašyti konvenciją. Visi išsižiojo. Pasidalinimas į valstybes, religijas ar partijas pasirodė esąs svarbesnis. Žmonijos išlikimo klausimą nustūmė į šoną.
Dabar, išrinkus naują JAV prezidentą, jis žada Amerikos klaidą ištaisyti.
Kaltinti vien kuro verslą būtų nelabai sąžininga. Visi mes deginam kurą, ir visko pervertimas aukštyn kojomis labai brangiai kainuotų, o rezultatai pasimatytų labai negreitai, galbūt tik anūkams, o išlaidauti tektų dabar.
Keli koncernai, tokie kaip „Exxon“, rado gudrią išeitį. Pradėjo milžinišką, visą pasaulį apimančią propagandos kampaniją dviem frontais. Pirmas – abejoti ir neigti, kad Žemėje atšilimas. Mokslininkai viską išsigalvojo, dunda per visas informacijos priemones, negaili šimtų milijonų už reklamą. Tos propagandos kryptis vadinasi „Negacija“. Neigimas. Jo autoriai pradžioje net nekėlė sau uždavinio paneigti atšilimą. Juk užtenka pažiūrėti pro langą. Pradžioje tikslas buvo kuklus – „sukelti abejonių“. Bet prisijungė žmogiškasis tingumas: „A, jeigu mokslininkai nesutaria, tai geriau aš nieko ir nedarysiu.“
Mes – didžiausi atmosferos teršėjai, šį įrodymą gali pamatyti kiekvienas žmogus: 2020 m. balandžio–birželio tarpsnis. Kai nutūpė beveik visi lėktuvai, sustojo automobiliai, traukiniai. Mokslininkų nuostabai, oras tapo beveik visai švarus.
Ta kampanija pavyko labiau, negu jos autoriai tikėjosi. Lobizmas, įtakos spaudimas parlamentuose irgi turėjo reikšmės. Jungtinėse Valstijose Respublikonų partija net pakeitė programą. Bet kuro medžiagų šeimininkai atvėrė antrąjį propagandos frontą – ėmė įtikinėti, kad jie nieko negailėdami patys kovoja už švarią energiją, kad jie labai energingai stato vėjo varomas jėgaines visose aukštumose ir net jūrose, kad turi didelę mokslinę programą – kuo pakeisti iškasenų kurą. O tuo metu anglies dvideginio kiekis beatodairiškai buvo pumpuojamas į orą. 1989 m. jo buvo paskleista daugiau negu per visą mūsų civilizacijos istoriją.
Žemė buvo įkaitinta taip, kaip prieš pat ledynmetį. Nereikia savęs guosti mintimi, kad ledynai eis vienas paskui kitą sraigės greičiu. Mūsų praprabočiai turėjo nuo jų bėgti. Dabartiniuose Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose kitose vietose susitiko su kita pabėgėlių banga – juodaodžiais, bėgusiais iš Afrikos, nes ten prasidėjo sausra. Laimei, tarpusavyje tos bangos nelabai kovėsi. Daugiau poravosi. Dėl to galime tik džiaugtis. Visi esame mišrūnai, bet mišrūnai gabesni, apsukresni, moka pramatyti.
Ledynai kartais užgriūdavo staigiai. Tai atsitikdavo, kai didžiulis meteoritas ar maža planeta (planetoidas) trenkdavosi į Žemę. Mūsų rutulio ašis pasisuko, ledai prispaudė niekuo dėtus gyvūnus, stiprius mamutus ir ilgailčius tigrus. Dabar, kai pašale surandamas vilkų ir kitų žvėrių nesugadintas mamutas ar mamutukas, galima jį išskrosti ir pamatyti, kuo jis tą dieną maitinosi.
Mongolijoje nuošaliose vietose randami lizdai su užperėtais dinozaurų kiaušiniais. Tai net tapo kontrabandos objektu, kurio labai geidžia keliautojai. Tie kiaušiniai patenka į muziejus. Jų vidus išdžiūvęs. Mes – didžiausi atmosferos teršėjai, šį įrodymą gali pamatyti kiekvienas žmogus: 2020 m. balandžio–birželio tarpsnis. Kai nutūpė beveik visi lėktuvai, sustojo automobiliai, traukiniai. Mokslininkų nuostabai, oras tapo beveik visai švarus. Visą laiką buvo saulėta, net ligų, išskyrus viruso pandemiją, sumažėjo.
Tačiau dabar vėl grįžtame į senąją vagą. Iškopti iš jos galėtume tik tuomet, jeigu mums užtektų blaivaus proto, energijos, susiklausymo ir drąsos. Pirmiausia tam, kad nugalėtume savo pačių polinkius. O darbų mūsų laukia begalė. Reikia pakeisti energetinę pasaulio sistemą, nes ji remiasi iškasama energija. Net nesimato, kad tai būtų pradėta rimtai daryti. Socializmas čia niekuo dėtas. Prie socializmo tarša buvo keturgubai didesnė. Pažiūrėkite, kas darosi su Indija, Kinija. Rusijoje taip pat kaip pas mus anksčiau, pastatytus pramonės objektus tenka griauti.
Kas gali duoti tokią komandą, iš kur imti tokių lėšų, koks gali būti pasikeitimas – nežinia.
Deramės, pykstame vienas ant kito. Galbūt padėtis pasikeis, jeigu daugiau bus nekantriųjų. Tik jie gali viską išgelbėti
