Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, pasirodė jaunos atlikėjos Eliyos Maris interpretuota lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“, kurią harmonizavo pats M.K. Čiurlionis.
Kartu pristatytas ir muzikinis vaizdo klipas, nufilmuotas Kernavės erdvėje – vietoje, kur tyla kalba galingiau už žodžius.
„Ši daina man visada siejosi su rytu – ne tik fiziniu, bet ir vidiniu. Su tuo momentu, kai kažkas mumyse bunda. Kai mes prisimename, kas esame. Čiurlionis tą aušrą jautė labai giliai. Jo muzika – tai tylus šviesos šaltinis“, – sako Eliya.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, neatsitiktinai klipas nufilmuotas būtent Kernavėje – UNESCO saugomoje Lietuvos istorinėje širdyje, kur virš penkių piliakalnių kadaise kilo šventosios ugnies dūmai. Kernavė čia tampa ne tik vizualiu fonu, bet mistine terpe, kurioje daina įgyja naują gylį.
„Kai filmavome, buvo dar tamsu, rūkas krito ant pievų, paukščiai ėmė giedoti – tai atrodė tarsi sapnas. Supratau, kad Kernavė – ne vieta, o būsena. Tylos šventykla, kur muzika skamba be garso“, - sako muzikantė.
Vaizdo klipe dominuoja lietuviškos gamtos kvėpavimas: rūkas, tekančios saulės spinduliai, vėjo judinama žolė, Neries veidrodis. Kartu matomos ir baltai vilkinčios moterys – šiuolaikinės vaidilučių simbolikos įkūnijimas, perteikiantis tiek istorinę, tiek šiandieninę moters dvasią – jautrią, stiprią, išmintingą.
„Norėjau, kad klipas būtų moteriškas, bet ne sentimentalus. Vaidilutės čia – tai tylūs aušros nešėjos, kurios sujungia seną su nauju“, - priduria Eliya.
Nors kūrinio aranžuotėje naudojamos šiuolaikinės elektroninės tekstūros, subtilus minimalizmas – viskas išlaiko dainos dvasinį stuburą.
„Čia ne šou. Čia – tikras jausmas. Nenorėjau persistengti. Kartais mažiau yra daugiau. Leisti tylai skambėti. Leisti melodijai alsuoti.
„Tautiškumas – tai ne paradas, o tai, kaip eini per lauką. Kaip kalbiesi su močiute, kaip jauti savo ryšį su žeme. Muzika man padeda tai prisiminti. Ir noriu tuo pasidalyti“, - sako Eliya Maris.
Klipą galite pamatyti čia:
Tikrasis atlikėjos vardas – Eglė Marija. Ji studijavo operinį dainavimą, gyveno keliose šalyse, tačiau vis grįždavo į Lietuvą – ne dėl pareigos, o dėl širdies ilgesio. Jos muzika jungia senąją lietuvių liaudies dainos dvasią su šiuolaikiniu skambesiu.
