Klimatologai – apie El Ninjo poveikį Lietuvai: gali brangti kai kurie produktai

Žiniasklaidos antraštėse vis dažniau pasirodo teiginiai, kad prasidėjęs viso pasaulio orams įtaką darantis reiškinys El Ninjo (El Niño) bus toks stiprus, kokio dar nematėme. Todėl jis neretai pavadinamas „Super El Ninjo“, „Monster El Ninjo“ ar „Godzila El Ninjo“. LRT.lt kalbinti klimatologai sako, kad reiškinys iš tiesų greičiausiai bus stiprus. Visgi Lietuvą ir visą Europą jis turėtų paveikti žymiai mažiau nei kitus pasaulio regionus. Anot jų, poveikį čia greičiausiai pajusime netiesiogiai – per maisto produktų kainų augimą.

Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Klimato prognozavimo centro birželio 11 d. pranešimu, pastarąjį mėnesį pasaulyje prasidėjo El Ninjo, kuris įprastai pakelia temperatūrą ir keičia oro sąlygas visoje planetoje.

Be to, įvairių prognozavimo modelių vidurkis rodo, kad „yra 63 proc. tikimybė, jog lapkričio–sausio mėnesiais susidarys labai stiprus El Ninjo, kuris būtų vienas iš stipriausių El Ninjo reiškinių per visą istoriją nuo 1950 metų“, – rašoma NOAA pranešime.

Kas yra El Ninjo

El Ninjo yra dalis natūralaus Ramiojo vandenyno klimato ciklo (vadinamo El Ninjo–Pietų osciliacija). Paprastai El Ninjo vyksta kas dvejus–septynerius metus ir trunka apie devynis–dvylika mėnesių. Tuomet jį keičia vėsi La Nina fazė su neutraliu periodu tarp jų.

El Ninjo laikotarpiais vidurinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno srityje silpnėja pasatiniai vėjai (pastovios krypties vėjai virš didelių vandenynų akvatorijų tarp pusiaujo ir 30–35° platumos abiejuose pusrutuliuose; viena svarbiausių bendrosios atmosferos cirkuliacijos sistemų), pakyla jūros paviršiaus temperatūra. Tai keičia pasaulines temperatūras ir kritulių pasiskirstymą.

„El Ninjo pradeda formuotis, kai ramiojo vandenyno zonoje pradeda silpnėti ten pučiantys pasatai. Dėl to pradeda keistis ir vandenyno paviršiaus temperatūra. Šiltas vanduo pradeda plėstis link Pietų Amerikos ir prasideda visi kiti procesai“, – aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Anot jo, kadangi šis reiškinys yra cikliškas, tai jis žinomas pakankamai seniai. Tačiau vis dar iki galo neaišku, kodėl jis išsivysto.

„Sakoma, kad pirmieji pastebėjimai buvo 19 a. pabaigoje. Tačiau galima manyti, kad ir seniau jis jau buvo šiek tiek žinomas. Didesnis dėmesys iš mokslinės pusės į jį atkreiptas 20 a. – apie 20 a. vidurį. Visgi jo priežastys iki galo nėra aiškios (...) Tai vis dar yra mokslinis klausimas be aiškiai apibrėžiamų priežasčių“, – sako pašnekovas.

Ekstremalūs reiškiniai – Ramiojo vandenyno regione

Vilniaus universiteto klimatologas dr. Justinas Kilpys pasakoja, kad per El Ninjo sušilęs vandenynas šilumą atiduoda atmosferai, kuri vėliau lemia įvairius ekstremalius reiškinius.

„Šilta atmosfera, lyg cukraus privalgęs vaikas, turi be galo daug energijos ir ima lakstyti be galvos. Dėl to regionuose aplink Ramųjį vandenyną fiksuojami įvairūs orų ekstremumai“, – šmaikščiai apibūdina J. Kilpys.

D. Valiukas sako, kad labiausiai El Ninjo poveikį jaučia Pietų Amerika, Australija, dalis Afrikos, Indijos.

„Jeigu Australijoje šis reiškinys tradiciškai susijęs su karščiais, sausromis, gaisrais, tai Pietų Amerikoje, priklausomai nuo regiono kažkiek skiriasi, bet įprastai ten būna priešingos sąlygos: gausesni krituliai. Pavyzdžiui, Peru, šiek tiek vėsiau, bet su didesnėmis liūtimis, o Australijoje – karščiai“, – sako D. Valiukas.

J. Kilpys priduria, kad sausros fiksuojamos ir pietryčių Azijoje bei pietų Afrikoje.

„Super“ El Ninjo

Įvairioms tarptautinėms organizacijoms pranešant, kad šiais metais El Ninjo gali būti itin stiprus, žiniasklaidos antraštes išmargino frazės „Super El Ninjo“, „Monster El Ninjo“, „Godzila El Ninjo“.

LRT.lt kalbinti mokslininkai teigia, kad šios sąvokos nėra oficiali ar mokslinė kategorija, o tik bandymas paaštrinti situaciją.

„El Ninjo prognozavimas ir stiprumo vertinimas vyksta naudojant Ramiojo vandenyno temperatūros nuokrypius nuo daugiamečio vidurkio. Jei temperatūros nuokrypis viršija 2 °C, laikoma, kad tai labai stiprus El Ninjo reiškinys. Kai kurie modeliai prognozuoja, kad Nino3.4 (toks vandenyno regionas) anomalija šių metų rudenį gali pasiekti net 3 °C. Nuokrypis nuo vidurkio labai didelis – todėl ir reiškinys „Super“, – aiškino J. Kilpys.

Anot D. Valiuko, jei dėl to, kad El Ninjo bus labai stiprus mokslininkai neabejoja, vis dar lieka neaišku, ar jis bus iš tiesų „Super“ stiprus.

„Kad El Ninjo bus ir jis bus stiprus, tikimybė yra pakankamai aukšta – viršija 90 proc. Bet grįžtant prie to Super El Ninjo, tai jam tikimybė dabar duodama tik šiek tiek didesnė negu 30 proc.“, – teigia klimatologas ir priduria, jog nėra šimtaprocentinių prognozių, tad šiuo metu kalbame tik apie galimybę, jog El Ninjo bus stipresnis nei bet kada anksčiau.

Dažniausiai kuo stipresnis El Ninjo, tuo stipresnis ir jo poveikis. Tačiau, anot J. Kilpio, būna ir išimčių iš taisyklės.

„Super“, „Mega“ ar „Ultra Plius“ El Ninjo reiškinys dar nebūtinai reiškia, kad jo sukeltos orų anomalijos bus katastrofinės“, – sako mokslininkas. Jo teigimu, poveikis priklauso nuo konkrečių metų vietinių klimato ir vandenyno sąlygų bei kitų skirtingų procesų tarpusavio sąveikos.

„Pavyzdžiui, kai yra stiprus El Ninjo, tai Australijoje yra sausringos sąlygos. Tačiau jeigu prieš tai kelis mėnesius ten buvo lietaus, net jei ir yra stiprus El Ninjo, tos sausros Australijoje nebus tokios baisios, nes, tarkime, iš praeitų metų yra daug susikaupusio vandens. Panašiai yra ir Kalifornijoje, kur, tikėtina, kad per El Ninjo būna daugiau lietaus ir tikėtini potvyniai – bet jei tie lietūs nebus labai intensyvūs ir žemė išsausėjusi, tai gali būti, kad nemažai tų kritulių susigers ir didelių potvynių nebus“, – teigia J. Kilpys.

Karštesnė vasara Lietuvoje?

Nemažai lietuvių išgirdę apie El Ninjo iškart pagalvoja apie tai, kad šis reiškinys lems itin karštą 2026-ųjų vasarą.

LRT.lt kalbinti klimatologai teigia, kad El Ninjo visuomet yra siejamas su šiek tiek aukštesne temperatūra visame pasaulyje.

„Dėsningumas pakankamai aiškus – El Ninjo metais globali temperatūra visuomet būna aukštesnė, negu įprastomis sąlygomis. Nes ta šiluma yra išskiriama iš vandenyno ir patenka į atmosferą. Kiek bus viršytas ankstesnis 2023 metų globalios temperatūros rekordas, negaliu pasakyti, bet visai tikėtina, kad jis bus didesnis už 1,5 laipsnio“, – kalba J. Kilpys.

1,5 laipsnio yra nuokrypis nuo priešindustrinio laikotarpio. Būtent šis skaičius buvo įvardytas 2015-ųjų Paryžiaus susitarime. Ši riba jau buvo pasiekta 2024 metais, kurie tapo karščiausiais metais per visą stebėjimų istoriją. Tai lėmė daugybę ekstremalių reiškinių visame pasaulyje. Be to, apskaičiuota, kad vien Europoje tai atnešė daugiau nei 62 tūkst. mirčių.

Kalbant apie temperatūros rekordą itin svarbų vaidmenį suvaidino El Ninjo, kuris truko nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. balandžio mėn.

Anot J. Kilpio, šiais metais gali būti sumuštas 2024-ųjų karščio rekordas. „El Ninjo šiais metais kilstels visos planetos temperatūrą aukštyn ir beveik neabejoju, kad 2026 m. taps karščiausi nuo instrumentinių matavimų pradžios.“

D. Valiuko teigimu, nors žmonių sukelta klimato kaita tiesiogiai neveikia El Ninjo, bet vykstant El Ninjo temperatūrų pokyčiai tarsi sumuojasi ir todėl yra vis didesni.

„Jei anksčiau vandenynas sušildavo keletą laipsnių per El Ninjo, tai dabar keletą laipsnių vandenynas jau yra šiltesnis (dėl klimato kaitos) ir dar keletą laipsnių papildomai tame regione sušyla. Atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuojamas, pokytis yra vis aukštesnis – todėl vis daugiau šilumos atiduodama į atmosferą ir vis labiau kyla globali temperatūra“, – sako mokslininkas.

Taigi reziumuojant – vykstant El Ninjo temperatūra pakyla visame pasaulyje, tačiau klimatologų teigimu nereikėtų galvoti, kad dėl to ši vasara Lietuvoje bus karštesnė.

„Čia reikėtų kalbėti apie globalius temperatūros pokyčius, o jie kartais persiduoda ir Europai. Tačiau El Ninjo dar tik pradeda formuotis, tai šių metų vasara tikrai dar nebus veikiama El Ninjo. Pagrindinis El Ninjo išsivystymas turėtų būti vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje kitais metais. Tai globaliai didžiausia įtaka turėtų būti kitais metais, ne šią vasarą“, – sako D. Valiukas.

Visgi ir tai dar nereiškia, kad kitąmet Lietuvoje turėsime šiltesnius metus, mat Europoje El Ninjo poveikį gali nustelbti ir kiti reiškiniai.

„Kartais El Ninjo poveikis persiduoda ir Europai. Tačiau Europoje tas poveikis skirias – pietinėje dalyje tas poveikis gali būti kiek didesnis, bet šiaurinėje dalyje, arti Arkties, kartais kiti faktoriai, susiję su Arkties regionu, yra stipresni ir daugiau nulemia nei pats El Ninjo“, – teigė mokslininkas.

Gali pasikeisti tai, kaip juda audros

Apskritai klimatologai sutinka – apie El Ninjo poveikį Europai kalbėti sudėtinga, nes nėra vienos aiškios „taisyklės“ – skirtingi moksliniai tyrimai rodo skirtingas tendencijas, kaip šis reiškinys gali keisti klimatą ir orus mūsų žemyne.

„Europa yra nutolusi [nuo Ramiojo vandenyno] ir čia veikia kiti faktoriai, ypatingai Šiaurės Europą (...) Pietų Ekvadoras – lietūs, potvyniai, Rytų Afrika – irgi liūtys, Australija – kaitros, Indonezija, Malaizija – sausros. Pietų Amerikoje, bet Amazonėje – sausros, o Peru – liūtys. Šiuose regionuose viskas aiškiai išreikšta ir kaskart [vykstant El Ninjo] kartojasi. Bet kalbant apie Europą, nėra aiškių tendencijų. Aš į Europą žiūriu labai atsargiai, nes pasirodo nauji tyrimai ir jie visuomet būna šiek tiek skirtingi“, – kalba D. Valiukas.

Anot J. Kilpio, galima prognozuoti tik tai, kad Europoje rudenį – arčiau žiemos galimai pasikeis tai, kaip juda audros.

„Dažniausiai audros į mūsų Baltijos regioną juda nuo Šiaurės jūros, Didžiosios Britanijos – iš vakarų į rytus. Bet kai yra El Ninjo metai, bendroji atmosferos cirkuliacijas keičiasi ir tos audros gali judėti, pavyzdžiui, labiau iš šiaurės į pietus arba iš pietų į šiaurę. Tada turime visai kitokį poveikį“, – sako klimatolgas.

Brangs produktai

Mokslininkai sako, kad Lietuva ir visa Europa El Ninjo poveikį daugiausiai pajus netiesiogiai, visų pirma per maisto grandinių trūkinėjimą.

„Didžioji dalis El Ninjo poveikį pajusime netiesiogiai. Paprastai El Ninjo sukeltos sausros ir potvyniai lemia mažesnius derlius, o kadangi dėl vykstančių karų pasaulyje trūksta degalų ir trąšų, tikėtina, kad globaliai šias metais žemės ūkiui bus ne pyragai. Galime turėti sudėtinių rizikų domino efekto (angl. cascading risks) poveikį, net jeigu Europoje ir Lietuvoje vasara bus normali“, – sako J. Kilpys.

J. Kilpys vardija, kad dėl to gali brangti palmių aliejus ir produktai, kuriuose jis naudojamas, pašarai.

„Tarkime, Indonezija gamina labai daug palmių aliejaus, kuris naudojamas ir maisto pramonėje, kosmetikos pramonėje, farmacijai. Tai tikėtinas poveikis palmių, iš kurių išgaunamas palmių aliejus, plantacijoms. Bus poveikis kavos plantacijoms Pietų Amerikoje. Taip pat – JAV, kur auginama labai daug pašarų – sojos ir kiti pašariniai augalai, kuriuos perka Europa ir jais šeria jaučius ir kiaules“, – komentuoja J. Kilpys.

D. Valiukas siūlo galvoti apie tuos maisto produktus, kurie pas mus atkeliauja iš Ramiojo vandenyno regiono. „Su maistu tai gali sietis daugiausiai: kava, kakava, cukrus, ryžiai. Kenčia derlius, o tai automatiškai atsiliepia ir kainai.“

Visgi jis pastebi, kad reikia kalbėti ne tik apie žemės ūkį ir maisto tiekimo grandines, bet ir bendrai – apie poveikį ekonomikai.

„Poveikis yra globaliems orams, tačiau kadangi šiandien visas pasaulis surištas per ekonomiką, taip ir gaunasi, kad mes esame labai veikiami procesų vykstančių kitur pasaulyje, – kalba Meteo.lt klimatologas. – Didžiausias poveikis yra dėl brangstančių maisto produktų, nes El Ninjo paveikia pietryčių Aziją. Tačiau gali būti [paveikti] ne tik maistas, bet ir tam tikri, pavyzdžiui, elektronikos komponentai. Ne tik maisto grandinės pradeda trūkinėti – apskritai ekonominių ryšių grandinės, kai nebeužtikrinamas pastovus tiekimas (logistika).“