Mančesterio universiteto ir Gamtos istorijos muziejaus mokslininkų atlikti naujausi tyrimai patvirtino, kad kadaise dabartinės Anglijos ir Velso teritorijoje gyvenęs milžiniškas skorpionas yra didžiausias kada nors egzistavęs šios rūšies atstovas. Maždaug metro ilgio Praearcturus gigas, ginkluotas daugiau nei 16 centimetrų ilgio žnyplėmis, prieš maždaug 415 milijonų metų buvo galingas plėšrūnas, tykojęs potvynių skalaujamose lygumose, skelbia Mančesterio universitetas.
Įdomu tai, kad fosilijos, pagal kurias buvo identifikuotas skorpionas, muziejaus kolekcijoje saugomos jau daugiau nei 150 metų.
Žurnale „Palaeontology“ paskelbtame tyrime, pasitelkus šiuolaikinius analizės metodus ir palyginimus su naujai aprašytomis fosilinėmis rūšimis, daroma išvada, kad Praearcturus gigas yra skorpionas, atstovaujantis atskirai rūšiai.
„Kalbėdami apie milžiniškus nariuotakojus, dažnai įsivaizduojame karbono periodo atogrąžų miškus su milžiniškais šimtakojais ar laumžirgius primenančiais vėlesnio Žemės istorijos laikotarpio vabzdžiais. Tačiau Praearcturus gyveno mažiausiai 50 milijonų metų anksčiau, gerokai prieš medžių evoliuciją, kai gyvybė sausumoje tik buvo pradėjusi formuotis, – aiškino Londono gamtos istorijos muziejaus fosilinių nariuotakojų skyriaus kuratorius ir pagrindinis tyrimo autorius dr. Richardas J. Howardas. – Nustačius, kad šis gyvūnas yra skorpionas, iš esmės keičiasi mūsų supratimas apie tai, kaip ir kada šie padarai išsivystė iki tokio neįtikėtino dydžio.“
„Praearcturus jau daugiau nei šimtmetį kelia mums, paleontologams, galvosopį. Surinkus medžiagą iš kelių kolekcijų ir pasinaudojus pažangiausiomis vaizdo gavimo technologijomis, mums pavyko susidaryti aiškesnį šio gyvūno vaizdą, nei buvo įmanoma anksčiau, ir tai tikrai įspūdinga, – jam antrino Mančesterio universiteto paleontologas dr. Russellas Garwoodas. – Praearcturus įdomus dar ir tuo, kad iki milžiniško dydžio išaugo tada, kai kiti sausumos gyvūnai buvo labai maži. Visgi panašu, kad toje aplinkoje kažkaip galėjo išgyventi toks milžiniškas plėšrūnas. Siekdami geriau suprasti tą senovės pasaulį, palyginome fosilinių skorpionų dydį su tuo metu gyvenusių kitų gyvūnų dydžiu. Tikėtina, kad iki tokio dydžio skorpionas išaugo gyvendamas vandenyje, kur gyvūnai buvo didesni.“
Praearcturus gigas gyveno ankstyvuoju devono laikotarpiu. Maži augalai ir grybai tik ką buvo pradėję plisti kraštovaizdyje, o sudėtingos sausumos ekosistemos, tokios kaip miškai, dar nebuvo susiformavusios. Tai reiškia, kad, skirtingai nuo vėlesnių milžiniškų nariuotakojų, Praearcturus negalėjo pasinaudoti su miškų plitimu susijusiu dideliu deguonies kiekiu atmosferoje. Atvirkščiai, jo milžiniškas dydis gali liudyti apie pasaulį, kuriame konkurencija su kitais stambiais plėšrūnais buvo palyginti nedidelė. Tai leidžia manyti, kad Praearcturus galėjo išaugti toks didelis tiesiog todėl, kad aplink nebuvo daug kitų didelių gyvūnų, o tai reiškia, kad jis galėjo dominuoti savo aplinkoje taip, kaip vėliau nebūtų buvę įmanoma.
Fosilijų tyrimas taip pat leidžia manyti, kad milžiniškas skorpionas galėjo iš dalies gyventi vandenyje. Kai kuriuose egzemplioriuose ant pilvo matomos atvartų formos struktūros – panašios į būdingas šiuolaikiniams vėžiagyviams, pavyzdžiui, omarams – rodančios, kad jis galėjo migruoti tarp vandens ir sausumos. Dr. R. Garwoodo ir jo suburtų tyrėjų atliktas išsamesnis voragyvių fosilijų duomenų vertinimas rodo, kad, palyginti su kitais voragyviais, šio laikotarpio uolienose skorpionų yra neįprastai gausu – tai patvirtina hipotezę, kad kai kurios ankstyvosios rūšys galėjo gyventi gėlo vandens aplinkoje, kurioje turėjo daugiau galimybių išlikti fosilijų forma. Tai reiškia, kad Praearcturus gyveno lemiamu Žemės istorijos momentu, kai gyvūnai pirmą kartą pabandė įsitvirtinti sausumoje.
