Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytojas Andrius (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Vyras nuogąstavo, kad, jo kaime neseniai įrengus naują ryšio anteną ant vandens bokšto, kaimynai pradėjo skųstis sąnarių skausmais, be to, šuo nustojo eiti į lauką. Vyras feisbuke rado grupę, kurioje už 30–50 eurų galima užsisakyti elektromagnetinių bangų matavimą. Po jo užsakovui pateikiamos išvados, ar atitinkamoje teritorijoje saugu gyventi. Andriui teiraujantis, ar tokios paslaugos vertos pinigų, LRT.lt kalbinti mokslininkai tai vadina pseudomoksliniu spektakliu ir lengvatikių gaudymu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Į LRT.lt kreipėsi skaitytojas klausdamas, ar verta mokėti 30–50 eurų žmogui iš feisbuko grupės, kuris šalia namų išmatuos elektromagnetines bangas ir pasakys, ar ten saugu gyventi.
- Paskyroje „EMF Testai Lietuva“ elektromagnetinės bangos siejamos su „biolauko“ pažeidimais, autizmu ir kitomis sveikatos problemomis, tačiau LRT.lt kalbinti mokslininkai teigia, kad šie teiginiai neturi mokslinio pagrindo.
- Pasak KTU profesoriaus V. Marozo, saulėtą dieną Palangos paplūdimyje žmogus gali gauti apie 241 tūkst. kartų daugiau elektromagnetinės spinduliuotės, nei išmatuoja paslaugos teikėjas.
- Ekspertai pabrėžia, kad profesionalūs elektromagnetinio lauko matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką, naudojant kalibruotą įrangą, o gyventojų skundų atvejais juos gali organizuoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
- Kalbinti mokslininkai perspėja, kad nekalibruotais prietaisais atliekami „bangų matavimai“ nėra patikimi, o tokios paslaugos gali tapti būdu pasipelnyti iš žmonių nerimo.
Į LRT kreipęsis vyras pasakoja, kad elektromagnetinių laukų matavimo paslaugas siūlo feisbuko paskyros „EMF Testai Lietuva“ autorius. Ten jis taip pat dalijasi teorijomis, kad elektromagnetinės bangos veikia žmogaus sveikatą per mistišką biolauką ir turi ryšį su vaikų autizmu miestuose. Be to, paskyroje teigiama, kad radijo ryšio bokštai trukdo žmogų pasiekti „universaliai energijai“ iš kosmoso, aprašytai žymaus amerikiečių konspirologo (sąmokslo teorijų kūrėjo) Davido Wilcocko knygose.
„Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė vyras, tas, kuris vaizdo įraše, ir papasakojo apie elektromagnetinių bangų žalą biolaukui bei kitas pasekmes. Jis teigė, kad už 30 eurų Vilniuje arba už 35 eurus, jei reikės važiuoti į kaimą, gali patikrinti bangų lygį. Taip pat už 50 eurų pasiūlė atlikti ir kažkokią visą patikrą prie namų, – pasakoja Andrius. – Man suabejojus, vyras pasiūlė atsiųsti jam prie namų esančios antenos nuotrauką – jis vizualiai įvertins galimą grėsmę bei tai, ar verta važiuoti.“
Norėdamas atsakyti į susirūpinusio Andriaus klausimą dėl bokšto skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio žmogaus sveikatai ir ar verta mokėti pinigus, kad jas išmatuotų, LRT.lt pakalbino šešis nepriklausomus skirtingų sričių mokslininkus.
Gali tik sušildyti
Elektromagnetinės bangos dažnai asocijuojasi tik su mobiliojo ryšio antenomis, „Wi-Fi“ ar televizija. Tačiau iš tikrųjų jos apima kur kas platesnį spektrą – nuo radijo ir mikrobangų iki matomos šviesos, ultravioletinių, rentgeno ir gama spindulių.
Elektromagnetinės bangos skirstomos į jonizuojančiąją ir nejonizuojančiąją spinduliuotę. Jonizuojančioji spinduliuotė turi pakankamai energijos, kad galėtų ardyti cheminius ryšius ląstelėse ir pažeisti DNR. Jai priskiriami rentgeno, gama spinduliai ir dalis ultravioletinės spinduliuotės. Būtent todėl ši spinduliuotė gali būti pavojinga žmogaus sveikatai, ypač atsižvelgiant į dozę ir poveikio trukmę.
Mobilieji telefonai, „Wi-Fi“ stotelės, televizoriai ir kompiuteriai skleidžia nejonizuojančiąją spinduliuotę. Ji neturi pakankamai energijos tiesiogiai pažeisti DNR taip, kaip tai gali padaryti jonizuojančioji spinduliuotė. Pasak VILNIUS TECH Stiprių magnetinių laukų instituto profesoriaus Vitalijaus Novickio, pagrindinis šiuo metu apibūdinamas galimas tokios spinduliuotės poveikis yra šiluminis (kai audiniai įšyla, jei spinduliuotės galia neribotai didinama). Būtent todėl, anot jo, ir reikalingi standartai, kurie apriboja signalo galią taip, kad tokio poveikio žmogus nepatirtų.
Eksperimentuose naudojama daug stipresnė spinduliuotė nei realybėje
Nors radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė nėra jonizuojančioji, jos poveikis tiriamas jau kelis dešimtmečius. Pasak VILNIUS TECH profesoriaus Vitalijaus Novickio, poveikis buvo testuotas su šimtais tūkstančių žmonių visame pasaulyje, atliekant daugybę atskirų tyrimų. Tačiau jokio poveikio žmogaus sveikatai nebuvo rasta.
„Visi tie dažniai arba signalai, kurie naudojami ryšiams, realiai buvo tiriami masiškai prieš 15–20 metų. Tai viskas, ką mes naudojame dabar, pavyzdžiui, 5G tinklai ir panašiai, kai tam tikro aukšto dažnio elektromagnetinė spinduliuotė yra naudojama ryšiui perduoti“, – teigia profesorius.
Be to, pašnekovas primena, kad 5G nėra visiškai nauja spinduliuotės rūšis. Nors pats tinklo standartas atsirado vėliau ir technologiškai skiriasi nuo 3G ar 4G, jis vis tiek remiasi radijo dažnio elektromagnetinėmis bangomis – ta pačia plačia nejonizuojančiosios spinduliuotės sritimi, kuri mokslininkų tiriama jau kelis dešimtmečius.
Vis dėlto profesorius pastebi, kad gali būti ir pavienių tyrimų, rodančių elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui, tačiau juos reikia vertinti atsargiai: „Jeigu jūs matote mokslinius straipsnius, kur parodytas kažkoks panašaus dažnio ar trukmės spinduliuotės poveikis, reikia būti tos srities specialistu, ekspertu, kad suprastumėte, kokia buvo galia ir koks objektas buvo ja veikiamas“, – sako jis.
Tarkime, jei spinduliuote buvo veikiamos ląstelių kultūros, tai nereiškia, kad bangos tampa pavojingos žmogui.
Vis dėlto, anot profesoriaus, svarbiausia suprasti, kad tyrimuose, kuriuose nustatomas biologinis poveikis, sąlygos dažnai labai smarkiai skiriasi nuo kasdienio žmogaus patiriamo spinduliuotės poveikio. „Daugumoje straipsnių, kur yra nustatomas poveikis, galia dažniausiai viršija dešimtis tūkstančių kartų arba daugiau tą spinduliuotės galią, kuri yra apribota mūsų standartais“, – teigia jis.
Šiam argumentui pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros profesorė Rūta Ustinavičienė.
Pasak jos, kai kuriuose eksperimentiniuose tyrimuose, kuriuose naudojamos tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių kartų didesnės elektromagnetinės spinduliuotės dozės, tyrėjai fiksuoja poveikį galvos smegenų neuronams. Tokio poveikio pavyzdys galėtų būti demielinizacija (apsauginio nervinių ląstelių sluoksnio nykimas arba pažeidimai).
Tačiau profesorė pabrėžia, kad tokios sąlygos neatitinka kasdienės aplinkos. „Mūsų aplinkoje, realiame gyvenime, tokių dozių nėra ir negali būti“, – sako pašnekovė.
Tokios dozės nėra įmanomos dėl visame pasaulyje ir Lietuvoje galiojančių elektromagnetinio lauko normatyvų, kurie yra reguliariai tikrinami ir kontroliuojami. Normatyvus gyvenamojoje aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 80:2015. Ji nustato leidžiamas elektromagnetinio lauko vertes 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje, į kurią patenka ir dalis ryšio technologijų. Ši norma taip pat numato radiotechninių objektų, pavyzdžiui, ryšio antenų, įrengimo bei eksploatavimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir matavimo tvarką.
Paklausus, ar dabartiniai taikomi elektromagnetinės spinduliuotės standartai yra saugūs žmogui, V. Novickis neabejojo: „Įvertinant visą [mokslininkų] patirtį – ir eksperimentinę, ir bendrai buvimą toje srityje, nes ir Europoje yra atskiros institucijos, kurios tuos standartus parengia, yra ir tarptautiniai standartai, mano nuomone, tikrai taip.“
Netinkamai matuojama
Elektromagnetinės spinduliuotės matavimai yra jautrus sąlygoms ir daug patirties reikalaujantis darbas, kurį norint tiksliai atlikti, dažniausiai reikia atitinkamo išsilavinimo. Profesorės R. Ustinavičienės teigimu, tokie matavimai turi būti atliekami tik kompetentingų institucijų ar akredituotų laboratorijų, naudojančių metrologiškai patikrintą įrangą.
„Kiekvienas matuoklis turi savo jautrumą ir apribojimus, kokio dažnio signalus ar spinduliuotę jis gali matuoti. Todėl reikia kompetencijų: suprasti, koks yra signalas, kokiu atstumu jis matuojamas“, – prof. R. Ustinavičienės žodžius papildo prof. V. Novickis.
Pasak jo, tikslesni matuokliai yra gerokai brangesni ir turi didesnį jautrumą nei tie, kurie yra naudojami vaizdo įrašuose, paskelbtuose feisbuko paskyroje „EMF Testai Lietuva“.
Be to, profesionaliai naudojami prietaisai gali turėti papildomas antenas, kurios yra jautrios matavimo krypčiai. Tai reiškia, kad rezultatas gali priklausyti ne tik nuo paties šaltinio, bet ir nuo aplinkos: ar šalia yra pastatų, iš kurios pusės matuojama, kokiu kampu laikomas prietaisas ir koks atstumas iki spinduliuotės šaltinio. Be to, mokslininkas teigia, kad vien matuokliai, duodami bakalauro studentams laboratorinių darbų metu, kainuoja porą tūkstančių, nekalbant jau apie profesionalią įrangą.
Todėl norint teisingai interpretuoti rezultatus, reikia tiek geros įrangos, tiek jos veikimą suprantančio specialisto.
„Tas specialistas turi būti akredituotos laboratorijos atstovas, o prietaisas – kalibruotas. Kalibravimo laikotarpis taip pat yra reglamentuotas, todėl su bet kokiu prietaisu bet kada matuoti negalima“, – pabrėžia jis. Kalibracija – tai įrenginio tikslumo užtikrinimo procesas, kurio metu pašalinamos paklaidos. Teisingai nenustatytas įrenginys gali rodyti nepagrįstai dideles ar mažas vertes.
VILNIUS TECH profesoriaus teigimu, netinkamai matuojant klaida gali būti labai didelė: „Jeigu nežinoma, kaip reikia matuoti: kokiu atstumu, kaip pasukant prietaisą ir panašiai – realiai galima išmatuoti labai daug skirtingų parametrų, kurie neatitiks realybės. Bet jeigu matuojamas netinkamas [elektromagnetinių bangų] dažnis, tai rezultatai irgi gali būti iškraipomi.“
Ką matuoja „EMF Testai Lietuva“?
Feisbuko grupėje „EMF Testai Lietuva“ vyras kelia vaizdo įrašus, kuriuose rodo, kaip važinėja po skirtingus miestus ir matuoja elektromagnetines bangas su prietaisu. Matavimus jis atlieka prie skirtingų telekomunikacijos antenų, mokyklų. Galbūt nepatyrusiai akiai gali atrodyti, kad jis fiksuoja kažką neįprasto ar naujo, bet taip nėra.
„Matyti, kad paslaugos teikėjas naudoja gana populiarų elektromagnetinių laukų matuoklį „TriField TF2 EMF Meter“. Prietaisas nėra profesionali laboratorinė įranga, tačiau dėl palyginti nedidelės kainos ir paprasto naudojimo jis plačiai naudojamas technikų, inžinierių, elektros instaliacijos specialistų bei įvairių EMF entuziastų, – peržiūrėjęs vaizdo įrašus pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius dr. Vaidotas Marozas. – Lietuvos elektroninėse parduotuvėse jo kaina siekia apie 268 eurus. Šis prietaisas skirtas elektromagnetiniams laukams, kuriuos sukuria „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, „Smart Home“ įranga, mobiliojo ryšio įrenginiai ar elektros instaliacija, matuoti.
Pasak prof. V. Marozo, šis prietaisas naudojamas techninei diagnostikai ir darbo saugos vertinimui. Tad pats principas – matuoti ir aiškinti žmonėms fizikos reiškinius – nėra blogas. Jei žmogus vyksta pas klientą, konsultuoja, aiškina elektrodinamikos pagrindus ar padeda rasti technines problemas, natūralu, kad už tokias paslaugas mokama, priduria pašnekovas.
Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad sąžiningas specialistas pirmiausia turėtų ne gąsdinti, o raminti klientą. Realybė tokia, kad Lietuvoje labai sunku rasti vietą, kur elektromagnetinė spinduliuotė viršytų oficialiai leistinas ribas.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir ICNIRP (angl. International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection) remiasi moksliniais tyrimais ir nustato ribas, skirtas apsaugoti nuo įrodytų biologinių efektų, pavyzdžiui, audinių kaitimo ar nervų stimuliacijos. ICNIRP rekomenduojamos radijo dažnių spinduliuotės ribos visuomenei yra maždaug 2–10 W/m², atsižvelgiant į dažnį.
Tuo metu paslaugos teikėjo parodytas rodmuo buvo 4,146 mW/m², t. y. 0,004146 W/m². Paprasta matematika rodo, kad tai yra maždaug 2 400 kartų mažiau už leistinas ribas“, – teigia prof. V. Marozas.
Anot jo, saulėtą vasaros dieną Palangos paplūdimyje gautumėte kelis šimtus tūkstančių kartų stipresnę spinduliuotę nei 4 mW/m².
„Saulėtą vasaros dieną saulės spinduliuotės srautas Lietuvoje gali siekti apie 1 kW/m², arba 1 000 W/m². Tai reiškia, kad, gulėdami Palangos pliaže, gaunate maždaug 241 000 kartų daugiau elektromagnetinės spinduliuotės, nei rodė minėtas EMF matuoklis. Kažkaip po tokios „siaubingos apšvitos“ žmonės dažniausiai grįžta ne su išsilydžiusiais neuronais, o gražiai įdegę, geros nuotaikos ir su papildoma vitamino D doze“, – teigia profesorius V. Marozas.
Tai, kad feisbuko grupėje paskelbtuose vaizdo įrašuose matomos spinduliuotės vertės yra labai mažos ir nekelia jokio pavojaus žmogui, patvirtino ir kiti LRT.lt kalbinti mokslininkai.
Spinduliuotės poveikis smegenims
„EMF Testai Lietuva“ paskyroje publikuojamuose įrašuose teigiama: „Šiandien dar viena tema – kaip tai susiję su vaikų autizmu. Miestuose dabar kas 3-ias vaikas auga kaip autistas!“ Šis reiškinys paskyros autoriaus yra susiejamas su radijo ryšio bokštais ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis.
Tačiau Santaros klinikų Vaiko raidos skyriaus vadovė dr. Jovita Petrulytė pateiktą informaciją paneigia, primindama, kad autizmas yra vienas iš įgimtų raidos sutrikimų ir jo dažnis yra daug mažesnis.
„Įvairių šalių mokslininkų duomenys apie autizmo paplitimą skiriasi, tačiau šiuo metu dažniausiai mokslinėje literatūroje nurodomas paplitimas – 2–3 proc. bendros populiacijos. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vaikų ligotumas įvairiapusiais autizmo spektro sutrikimais taip pat auga ir 2022 m. siekė 0,9 proc. vaikų“, – sako J. Petrulytė.
Paminėtina, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulinė sveikatos organizacija ir Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija, kasdienės ekspozicijos nuo telefonų ar „Wi-Fi“ nelaiko įrodyta raidos ar kitų neurologinių sutrikimų priežastimi.
„Teiginiai, kad radijo bangos, 4G, 5G ryšys ar elektromagnetiniai laukai gali sukelti autizmą, neturi patikimų mokslinių įrodymų“, – teigia specialistė.
Gydytoja paaiškina galimą iškreipto fakto kilmę: „Mokslininkams nerimą kelia intensyvus ekranų naudojimas ankstyvoje vaikystėje ir jų įtaka vaiko raidai, bet ne dėl elektromagnetinių bangų poveikio, o dėl ekranų turinio, naudojimo laiko ir mažėjančių gyvo bendravimo galimybių.“
Feisbuko puslapyje „EMF Testai Lietuva“ aktyvus ne tik jo autorius, bet ir komentatoriai. „Pas mus imtuvas smegenyse yra kankorėžinė liauka. Ją bando per maistą, per vandenį užkalcifikuoti. Kita bėda – kaip apsaugoti nuo EMF smogo kūną ir aurą?“ – teigia komentatorius po vienu iš įkeltų vaizdo įrašų.
Paklausus Vilniaus universiteto Biofizikos ir neurobiologijos katedros mokslininko prof. dr. Aido Alaburdos apie tai, kiek moksliškai pagrįsti teiginiai apie elektromagnetinių bangų poveikį smegenims ir ryšius su kankorėžine liauka, jis žodžių į vatą nevyniojo:
„Rimtų mokslinių įrodymų apie tos spinduliuotės žalą nepastebėjau, todėl apie tai gal ir neverta diskutuoti. Žmonės įtikinami, kad yra problema, ir siūlomas jos sprendimas už prieinamą kainą.“
Mistiškasis biolaukas
Grupės „EMF Testai Lietuva“ vaizdo įrašuose sveikatos sutrikimai dažnai siejami su vadinamojo „biolauko“ pažeidimais. Pasak puslapio autoriaus, šiuos pažeidimus esą gali sukelti radijo bangos. Vis dėlto mokslinėje literatūroje „biolaukas“ nėra vartojamas kaip aiškiai apibrėžta fizikos ar biologijos sąvoka.
„Terminas „biolaukas“ yra plačiai vartojamas siauruose ratuose, bet aiškaus jo apibrėžimo nesu matęs. Kalbama apie kažkokią energiją ar jos srautus lyg apie savaime suprantamus dalykus. Prieš kelis šimtmečius buvo manoma, kad kažkas gali pavogti žmogaus sielą, o dabar kalbama, kad kažkas gali sugadinti biolauką. Kol neaišku, apie ką kalbama, gilesnės diskusijos neturi prasmės“, – sako KTU Elektronikos fakulteto mokslininkas dr. Darius Kybartas.
Dr. D. Kybartas pasakoja, kad visą žmogaus nervų ir raumenų sistemą valdo biocheminiai impulsai, t. y. ląstelių membranos praleidžia arba sulaiko jonus, taip susidaro įtampų skirtumas, kuris stimuliuoja kitas ląsteles atkartoti šį signalą ir tokiu būdu sklinda nervinis impulsas. Nervinis impulsas žmogaus kūne sklinda iki 120 m/s greičiu, o elektromagnetinis laukas ore – apie 300 000 km/s greičiu. Taigi žmogaus kūną valdančių impulsų prigimtis yra cheminė, o ne sukurta išorinio magnetinio lauko. Be to, žmogaus kūno signalų ir išorinio magnetinio lauko dažniai bei greičiai per daug skiriasi.
Anot dr. D. Kybarto, taip pat yra svarbu suprasti tai, kad elektriniams ir magnetiniams laukams būdinga įdomi savybė – jų linijos yra uždaros. Taigi, jei žmogaus kūne dėl biocheminės veiklos susidaro elektros srovės, jų kelias užsidaro kūno viduje ir jokios „auros“ ar biolauko išorėje neužfiksuosime. Bioelektrinius signalus galima užfiksuoti tik uždėjus elektrodus ant kūno, nes šie signalai yra labai silpni ir juos reikia sustiprinti tūkstančius kartų.
Vis dėlto feisbuko paskyroje „EMF Testai Lietuva“ publikuojamos nuotraukos, kurios pateikiamos kaip tariamo žmogaus „biolauko“ ar „auros“ vaizdai. Kituose vaizdo įrašuose ranka piešiamos schemos, kuriose aiškinama, kad elektromagnetinė spinduliuotė esą gali šį „biolauką“ pažeisti.
„Fiksuoti žmogaus elektrinius signalus per atstumą – kol kas techniškai neįgyvendinamas uždavinys. (...) Todėl tokių „aurų“, kokias rodo feisbuko puslapis „EMF Testai Lietuva“, išmatuoti nėra techninių galimybių. Bet galima nupiešti...“ – sako mokslininkas.
Ką pataria mokslininkai
Vis dėlto nors aptariamoje paskyroje skelbiami teiginiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti moksliški, LRT.lt kalbinti mokslininkai teigia, kad jie neturi jokio mokslinio pagrindo. Todėl ir į klausimą, ar Andriui verta mokėti už elektromagnetinių bangų matavimo paslaugą, jie atsako vienareikšmiškai.
„Po keliolikos „EMF Testų“ vaizdo įrašų peržiūros, nelendant į detales, mano nuomonė – visiški niekai, pseudomokslinė leksika ir lengvatikių gaudymas. Dar blogiau, toks „verslo“ modelis dažnai ciniškai išnaudoja psichinių sutrikimų ir nerimo kamuojamus žmones, nukreipdamas jų dėmesį į antenas, dangaus spalvą, nanodaleles, imdamas pinigus už kažkokių skaičiukų matavimą, ekranuojančių aliuminio tinklelių siūlymą, kai jų sutrikimus turėtų gydyti kvalifikuoti specialistai“, – teigė dr. Darius Kybartas.
Tokios teorijos ir bandymai pasipelnyti iš žmonių nerimo nėra jokia naujiena. Dažnai, esant problemų, atsiranda žmonių, žadančių išspręsti jas alternatyviais būdais už užmokestį.
„Didžiausia problema prasideda tada, kai fizikos prietaisai naudojami ne edukacijai, o baimės prekybai. Tikrasis „verslo modelis“ atsiranda tuomet, kai žmonėms pardavinėjamos modernios vaiduoklių, „blogų bangų“ ar net „energetinių raganų“ medžioklės paslaugos, apsimetant mokslu ir technine ekspertize. Tokiose situacijose EMF matuoklis tampa ne diagnostikos priemone, o rekvizitu pseudomoksliniam spektakliui“, – paaiškina prof. Vaidotas Marozas.
Anot pašnekovo, blogiausia tai, kad vietoje sveiko skepticizmo ir dialogo su profesionaliomis institucijomis žmonėms yra siūloma baimė ir sprendimai, kurie neva juos apsaugos nuo tariamų pavojų.
„Kad ir kokie būtų mokslu pagrįsti įrodymai, bus sakančių, kad tiesa slepiama. Visiškai pritariu, kad čia svarbus sąmokslo teorijos aspektas. (...) Bet problema yra kiek gilesnė, nes ji skatina nepasitikėjimą atitinkamomis institucijomis, kurios reglamentuoja elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančių prietaisų naudojimą. Nepasitikėjimas institucijomis veda prie bendresnio nepasitikėjimo valstybe, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“, – teigia mokslininkas.
Elektromagnetinio lauko matavimus gyventojų skundų atvejais, taip pat kontrolinių ir planinių patikrinimų metu gali organizuoti ar vykdyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Matavimus taip pat atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos, turinčios teisę vykdyti elektromagnetinio lauko matavimus ir dirbančios pagal ISO/IEC 17025 standartą. Todėl, esant nerimui, patartina kreiptis į valstybines institucijas, kurios turi specialistus, galinčius iš tiesų patikrinti, ar nerimas pagrįstas.
Pabaigoje norėtųsi pabrėžti, kad rengiant šį straipsnį LRT.lt buvo apklausti šeši nepriklausomi mokslininkai iš penkių skirtingų institucijų. Visi jie patvirtino, kad šiuo metu nėra pagrindo jaudintis dėl elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai.
