Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) išdėstys, kaip ji ketina smarkiai sumažinti savo priklausomybę nuo JAV ir Azijos technologijų ir teikti pirmenybę europietiškiems skaitmeniniams sprendimams.
Šie planai gali dar labiau supykdyti Jungtines Valstijas, kurios pastaraisiais metais griežtai priešinosi ES baudoms ir taisyklėms, taikomoms JAV technologijų įmonėms.
Per pastaruosius metus ES sustiprino pastangas skatinti vidaus gamybą įvairiuose sektoriuose ir pasivyti konkurentus JAV ir Kinijoje.
Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pristatys naują „technologinio suvereniteto“ paketą, įskaitant naujas taisykles dėl lustų, debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto.
Šio plano tikslas yra sukurti skaitmenines ekosistemas, kurios užtikrintų, kad Europa išlaikytų kontrolę paslaugų ir duomenų srityje bei atsispirtų užsienio kišimuisi.
Briuselis nerimauja, kad po praėjusių metų krizių su Kinija, susijusių su lustais ir retaisiais metalais, buvo atskleista jo silpnoji vieta. Be to, baiminamasi, kad supykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas vieną dieną gali paprasčiausiai nutraukti JAV debesų kompiuterijos veiklą pasinaudodamas avarinio išjungimo mygtuku.
Strategijos dokumento projekte, su kuriuo susipažino AFP, ES teigia, kad remiantis oficialia 2023 metų ataskaita, ji yra priklausoma nuo užsienio tiekėjų „daugiau nei 80 proc. savo skaitmeninių produktų, paslaugų, infrastruktūros ir intelektinės nuosavybės“ atžvilgiu.
Tačiau ES tvirtina, kad šios pastangos nėra skirtos užsienio tiekėjams išstumti, o siekiama sustiprinti Europos pramonę ir išlikti dirbtinio intelekto lenktynėse.
JAV dominavimas debesų kompiuterijos srityje
Remiantis AFP matytu tekstu, paketas apims:
- naują teisės aktą dėl debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto, skirtą skatinti duomenų centrų statybą ES. Briuselis tikisi, kad šios taisyklės per ateinančius penkerius-septynerius metus trigubai padidins bloko pajėgumus;
- naują teisės aktą, kuriuo bus siekiama didinti Europoje pagamintų puslaidininkių paklausą;
- raginimą viešajam sektoriui naudoti daugiau atvirojo kodo programinės įrangos sprendimų, kurie užtikrina didesnę kontrolę ir lankstumą bei leidžia išvengti priklausomybės;
- bendros ES schemos, skirtos duomenų centrų tvarumui vertinti, sukūrimą.
Šiuo metu debesų kompiuterijos rinkoje dominuoja JAV platformos, o trims didžiausioms jų – „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir „Google Cloud“ – tenka 70 proc. Europos rinkos.
Remiantis Prancūzijos konsultacinės įmonės „Asteres“ pernai paskelbta ataskaita, ES kasmet išleidžia 264 mlrd. eurų JAV debesų kompiuterijos programinei įrangai.
Taip pat numatoma, kad Briuselis nustatys suverenumo kriterijus viešiesiems pirkimams debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto sektoriuose bei sieks priversti vyriausybes atlikti „suverenumo rizikos vertinimus“, kad prireikus būtų galima nustatyti Europos paslaugų teikėjus.
Šį siekį iš dalies skatina susirūpinimas dėl europiečių duomenų, nes 2018 metais, dar D. Trumpo pirmosios kadencijos metu, priimtas Debesijos įstatymas leidžia Vašingtonui reikalauti prieigos prie duomenų iš JAV įsikūrusių teikėjų, neatsižvelgiant į tai, kur ta informacija saugoma.
„Mes nustatome savo taisykles“
Baiminamasi, kad naujos taisyklės gali išprovokuoti D. Trumpo atsakomąsias priemones. Tačiau vienas ES įstatymų leidėjas, glaudžiai dirbęs technologijų suverenumo srityje, antradienį žurnalistams sakė, kad Europa „neturėtų pasiduoti spaudimui“.
„Mes nustatome savo taisykles Europoje, atsižvelgdami į Europos piliečių poreikius ir reikalavimus“, – sakė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Matthias Ecke, nors jis mano, kad JAV paslaugų teikėjai, nepaisant ES pastangų, ir toliau dominuos šioje srityje.
Briuselis aiškiai parodo savo ryžtą. Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad nori Europos įmonėms rezervuoti dalį mobiliųjų palydovinių dažnių, kuriuos šiuo metu naudoja JAV operatoriai.
Naujausi veiksmai atspindi pokyčius Briuselyje – ne tik atsitraukimą nuo didžiųjų technologijų įmonių reguliavimo, bet ir palankumą Europos technologijoms.
Mikroschemos, debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas „yra šiuolaikinės ekonomikos nervų sistema“, varanti viską nuo gynybos iki sveikatos priežiūros, sakė ES įstatymų leidėjas Oliveris Schenkas.
„Todėl Europa negali sau leisti likti tik kitur sukurtų kritinių technologijų vartotoja“, – AFP sakė EP narys.
