Remiantis Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkų ataskaita, žmonės mažiausiai 80 proc. yra patys atsakingi už savo prastą sveikatą senatvėje. Šia ataskaita siekiama paneigti įsitikinimą, kad senstant fizinis silpnėjimas yra neišvengiamas arba kad už jį pirmiausia atsakinga valstybė. Tačiau su ataskaitos išvadomis sutinka ne visi mokslininkai, skelbia „The Guardian“.
Balandžio gale Oksforde vykusio „Smart Ageing“ susitikimo metu pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės gali kur kas labiau paveikti savo gyvenimo trukmę, nei įprastai manoma. Tyrimo autoriai ragina JK vyriausybę imtis teisinių priemonių alkoholio srityje, panašių į rūkymo apribojimus.
„Gyventi ilgiau ir geriau“ – pirmoji Oksfordo ilgaamžiškumo projekto ataskaita „Age-less“ – buvo parengta bendradarbiaujant tarpdisciplininei Jungtinėje Karalystėje dirbančių medicinos, fiziologijos, senėjimo ir švietimo politikos ekspertų grupei. Ataskaitą parėmė „Oxford Healthspan“.
Ataskaitos autoriai – seras Christopheris Ballas, seras Muiras Gray, dr. Paulas Ch`enas, Leslie Kenny ir profesorius Denisas Noble`as – nurodo, kad 80 proc. yra konservatyvus vertinimas.
„Kai kurie nurodo didesnį skaičių ir teigia, kad jis artėja prie 90 proc. Bet aš manau, kad 80 proc. yra pakankamai objektyvus vertinimas“, – sakė 100 metų sulaukti ketinantis 91-erių buvęs parašiutininkų pulko karininkas Ch. Ballas.
Tačiau šis vertinimas buvo pavadintas pernelyg supaprastintu, nes jame neva neatsižvelgiama į platesnio pobūdžio diskusijas apie tai, ar žmonės iš tiesų gali patys spręsti dėl savo pasirinkimų tokiose srityse kaip skurdas, aplinkos tarša ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Ataskaita verta pagyrimo už atmetamą genetinį determinizmą, tačiau kelia susirūpinimą tai, kad joje vengiama gilintis į visuomeninius sveikatos ir nelygybės šioje srityje veiksnius: užimtumo vaidmenį, ekonominį nepriteklių ir vyriausybės politiką, suteikiančią korporacijoms laisvę prekiauti nesveikais produktais“, – sakė Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos socialinės epidemiologijos profesorė Nancy Krieger.
Šeimos medicinos ir visuomenės sveikatos profesorius bei Virdžinijos sandraugos universiteto Visuomenės ir sveikatos centro direktorius Stevenas Woolfas pritarė šiai nuomonei ir pažymėjo, kad straipsnyje „ignoruojamos ir pernelyg supaprastinamos tikrosios, daugialypės priežastys, lemiančios prastą gyventojų sveikatos būklę“. „Yra sveikatai įtaką darančių veiksnių, kurie nepriklauso nuo asmens pasirinkimo“, – sakė jis.
Tačiau Ch. Ballas atmetė šiuos svarstymus. „Jei kaltė tenka tau, tai yra gera žinia, nes tai reiškia, kad esi atsakingas, – o jei esi atsakingas, gali kažką pakeisti“, – sakė jis.
„Man atrodo, kad ši ataskaita suteikia pasauliui vilties, – teigė Ch. Ballas. – Nesvarbu, ar turite daug pinigų, ar mažai, ar gyvenate patogiuose namuose, ar itin nepatogioje lūšnoje, galite priimti sprendimus, kurie leis ilgiau gyventi gerai.“
Tačiau Čikagos Ilinojaus universiteto epidemiologijos profesorius emeritas Jay Olshansky taip pat išreiškė abejonę dėl tyrime nurodytų 80 procentų.
„Norint, kad šie procentiniai rodikliai būtų naudingi ir suprantami, juos reikia paversti kažkuo konkretesniu, – sakė jis. – Jei tikimasi, kad vidutinė numanoma gyvenimo trukmė viršys 87 metus, greičiausiai tai nėra realu.“
Tačiau Ch. Ballas atkreipė dėmesį į tyrimus, įskaitant ir „Landmark Twins Study“, kuriuose mokslininkai padarė išvadą, kad bent 75 proc. žmogaus gyvenimo trukmės lemia aplinkos ir pakeičiami gyvenimo būdo veiksniai.
Jis taip pat paminėjo didelio masto tyrimą, kurį, remdamiesi Jungtinės Karalystės duomenų bazėje „Biobank“ sukauptais beveik 500 000 asmenų duomenimis, atliko „Oxford Population Health“; šio tyrimo metu nustatyta, kad aplinkos veiksniai ir įpročiai turi kur kas didesnę įtaką ankstyvai mirčiai ar biologiniam senėjimui nei paveldima genetika.
Ataskaitoje pateiktos rekomendacijos vengti perdirbtų maisto produktų, visiškai atsisakyti alkoholio, reguliariai išsimiegoti, nevalgyti po 18.30 val. ir rinktis vadinamąją „ne į mėsą orientuotą mąstyseną“.
