Tuščias laivas „MV Hondius“, kuriame balandį išplito hantavirusas, jau prisišvartavo Nyderlandų Roterdamo uoste. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija sekmadienį pranešė, kad ir toliau laikosi nuomonės, jog šio viruso sukeliamos ligos protrūkio rizika yra nedidelė. O ką sako mokslininkai?
„Žinau, kad nerimaujate“, – 2026 m. gegužės 9 d. laiške Tenerifės (Ispanija) gyventojams rašė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Žinau, kad išgirdus žodį „epidemija“ ir matant laivą, plaukiantį link jūsų krantų, atgimsta prisiminimai, kurie nė vienam iš mūsų dar nėra visiškai išblėsę“, – laivui švartuojantis prie Tenerifės krantų sakė T. A. Ghebreyesusas.
Tačiau tarp COVID-19 ir hantaviruso yra esminis skirtumas, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
„Hantavirusai, įskaitant ir Andų virusą, iš esmės skiriasi nuo koronavirusų, – DW sakė Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) mikrobiologijos instituto vadovas Romanas Woelfelis. – Jie gali plisti iš žmogaus žmogui, tačiau tai vyksta kur kas sunkiau ir tik esant labai artimam kontaktui.“
Kai 2019 m. atsirado SARS-CoV-2 koronavirusas ir sukėlė COVID-19 pandemiją, nei visuomenės sveikatos mokslininkai, nei sveikatos priežiūros darbuotojai nieko panašaus nebuvo matę. Niekas nežinojo, kas tai per virusas, kaip greitai jis plis, kaip jį sustabdyti ar gydyti.
Tuo tarpu hantavirusas žinomas jau nuo 1993 metų. Yra žinoma, kad jis sukelia hantavirusiniu plaučių uždegimu (HPS) vadinamą infekciją, todėl gavus iš laboratorijos patvirtinimą, kad pirmieji du žmonės mirė būtent nuo šio viruso, laive buvo imtasi fizinį atstumą užtikrinančių priemonių.
2018 m. lapkritį Argentinoje kilusio hantaviruso protrūkio analizė rodo, kaip veiksmingai net ir tokios paprastos prevencijos priemonės kaip fizinis atstumas sulėtina infekcijos plitimą nuo žmogaus žmogui. Kai prasidėjo COVID-19, neturėjome tokių žinių apie šį virusą – tiesą sakant, iki šiol dar tiksliai nežinome, kur jis prasidėjo.
2018–2019 m. hantaviruso protrūkio Argentinoje analizė
2020 m. paskelbtame straipsnyje mokslininkai aprašė, kaip Andų viruso – to paties varianto, kuris buvo nustatytas kruiziniame laive „MV Hondius“, – plitimo greitis sumažėjo perpus, kai 2018–2019 m. protrūkio Argentinoje metu „visuomenės sveikatos pareigūnai užtikrino, kad asmenys, kuriems buvo patvirtintas užsikrėtimas, būtų izoliuoti, o su jais kontaktavusieji savarankiškai laikytųsi karantino“.
„Šios priemonės, greičiausiai, sustabdė tolesnį viruso plitimą, – rašė mokslininkai žurnale „New England Journal of Medicine“. – Vidutinis reprodukcijos skaičius (užsikrėtusio asmens per užkrečiamąjį laikotarpį sukeltų antrinių atvejų skaičius) prieš pradedant taikyti kontrolės priemones buvo 2,12, o jas įgyvendinus sumažėjo iki 0,96.“
Laive „MV Hondius“ situacija buvo kitokia. Nors žinomų atvejų skaičius yra mažesnis (Iki gegužės 13 d. iš viso užregistruota 11 atvejų, iš kurių trys baigėsi mirtimi; aštuoni atvejai buvo laboratoriniu būdu patvirtinti kaip Andų viruso (ANDV) infekcija, du atvejai laikomi tikėtinais, o vieno atvejo diagnozė lieka neaiški – šiuo metu atliekami papildomi tyrimai), kontrolės priemonės buvo įgyvendintos vėliau.
Pirmas žmogus mirė balandžio 11 d., tačiau laivą valdančios bendrovės „Oceanwide Expeditions“ atstovų teigimu, tik gegužės 4 d., t. y. po daugiau nei trijų savaičių, buvo pavirtinta, kad jo mirties priežastis yra hantavirusas. Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie „grupę“ užsikrėtusių žmonių laive.
Tačiau kai „MV Hondius“ prisišvartavo Tenerifėje, infekcijų priežastis nebekėlė jokių abejonių, o Ispanijos sveikatos priežiūros institucijos pareiškė, kad ėmėsi „visų priemonių“, siekdamos užkirsti kelią hantaviruso plitimui.
Keleiviai, įgulos nariai ir sveikatos priežiūros institucijų atstovai vilkėjo apsauginiais drabužiais ir dėvėjo veido kaukes , o asmeniniai daiktai buvo vežami sandariai uždarytuose maišeliuose.
„Remiantis mūsų turimomis žiniomis apie šį virusą, rekomenduojama kuo labiau riboti galimus kontaktus, o keleiviams bei asmenims, kurie gali su jais turėti sąlytį išlaipinimo ir pervežimo į kilmės šalį metu, naudoti FFP2 [kaukes]“, – sakė Jungtinės Karalystės Pirbrighto instituto mokslininkė Giulia Gallo.
Nepaisant suprantamo susirūpinimo, R. Woelfelio teigimu, COVID-19 pandemiją primenantis scenarijus šiuo atveju mažai tikėtinas.
„Nereikėtų nerimauti, kad Andų virusas taps pasauline problema. Jo negalima lyginti su gripo virusu ar SARS koronavirusais“, – sakė jis.
Apskritai, hantavirusinės infekcijos pasaulyje pasitaiko palyginti retai. 2025 m. Šiaurės ir Pietų Amerikose PSO užregistravo 229 susirgimo atvejus ir 59 mirtis. Vakcinos nuo šios infekcijos nėra.
