Maždaug trečdalis vyrų, kuriems vaikystėje buvo taikyta chemoterapija ar spindulinė terapija, po lytinio brendimo yra laikomi sergančiais azoospermija. Tai reiškia, kad jų ejakuliate nėra gyvybingų spermatozoidų. Briuselio universitetinės ligoninės ir Briuselio laisvojo universiteto (VUB) medikai neseniai pranešė, kad jiems pirmą kartą pasaulyje pavyko atkurti spermos gamybą vienam azoospermija sergančiam pacientui, skelbia „ScienceAlert“.
Pacientas, kurio tapatybė neskelbiama, turėjo įgimtą pjautuvinę anemiją – paveldimą kraujo ligą, kurią galima kontroliuoti persodinus kaulų čiulpus ir skiriant nedideles chemoterapijos dozes, panašiai kaip gydant tam tikros rūšies leukemiją.
2008 m., prieš pradedant gydymą, pacientas (tuomet maždaug 10 metų amžiaus) ir jo šeima davė sutikimą pašalinti vieną jo sėklidę, kad ją būtų galima užšaldyti ir panaudoti ateityje.
2022 m. vyras atvyko į VUB pagalbinio apvaisinimo centrą, norėdamas susilaukti vaiko. Tačiau paaiškėjo, kad likusioje jo sėklidėje nebuvo gyvybingų spermatozoidų. Jis paprašė atlikti transplantaciją, panaudojant dar vaikystėje užšaldytą jo sėklidės audinį.
2025 m., vykdant klinikinį tyrimą, pacientui buvo atlikta operacija, kurios metu į jo sėklidę buvo implantuoti keturi audinių lopinėliai, o į kapšelį – dar keturi.
Šiandien, praėjus metams, dalis šių persodintų audinių gamina subrendusius ir judrius spermatozoidus.
Gyvybingų spermos ląstelių yra tik tose sėklidės dalyse, kuriose yra persodinti transplantatai, tačiau jos nėra sujungtos su paciento sėkliniais latakais. Tai reiškia, kad spermatozoidai nepatenka į jo ejakuliatą.
Norint susilaukti vaikų pacientui greičiausiai reikės atlikti specialias procedūras, kurių metu spermos ląstelės laboratorijoje bus sujungtos su kiaušinėliais.
Visgi galimybė tapti tėvu atsirado ten, kur jos anksčiau nebuvo.
Nors šį atvejo tyrimą dar turi įvertinti nepriklausomi ekspertai, panašų tyrimą Škotijos Edinburgo universitete vykdantis vaikų endokrinologas Rodas Mitchellas teigia visada manęs, kad ši procedūra bus veiksminga.
„Užšaldžius audinį su gyvomis ląstėmis, jos turėtų turėti tokį potencialą, – leidiniui „The Guardian“ sakė R. Mitchellas. – Audinys grąžinamas į idealias sąlygas, kad būtų stimuliuojamas. Moksliškai ir biologiškai viskas logiška. Tačiau realybėje vis tiek stebina.“
Tyrimas čia.
