Pagrindiniai moters organai ilgą laiką buvo tirti toli gražu ne taip išsamiai kaip atitinkami vyrų organai. Neseniai Nyderlanduose atliktas 3D tyrimas padeda užpildyti kai kurias seniai egzistuojančias žinių spragas. Neurologės Ju Young Lee vadovaujami Amsterdamo universitetinio medicinos centro tyrėjai, pasitelkę sinchrotroninę spinduliuotę, ypač didelės skiriamosios gebos rentgeno vaizdavimo metodą, ištyrė du mokslui paaukotus moterų kūnus. Ši technologija leidžia vizualizuoti struktūras mikroskopiniu lygiu. Padarytos nuotraukos atskleidžia, kokia sudėtinga iš tiesų yra klitorio nervų sistema, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
Klitorio atvaizdavimas 3D formatu
Mokslininkai nustatė klitorio nugarinio nervo, kuris yra pagrindinis šio organo jutiminis nervas, kelią nuo dubens iki klitorio galvutės. Galvutės viduje keli dideli nervų kamienai šakojasi link paviršiaus – kai kurių jų skersmuo siekia iki 0,7 milimetro.
Priešingai, nei manyta anksčiau, nervai ne siaurėja, o sudaro sudėtingą, medžio šakas primenantį tinklą. Nuotraukos taip pat rodo, kad kai kurios nervų šakos tęsiasi už klitorio galvutės ribų iki klitorio apyvarpės ir net iki gaktos kalvos – gaktos kaulą dengiančio riebalinio audinio.
Nepriklausomų ekspertų teigimu, tyrimo metu padaryta pažanga labiau susijusi ne su naujos struktūros atradimu, o su galimybe pagaliau ją išsamiai ištirti. „Pirmą kartą trimatėje erdvėje buvo nubraižyta visa klitorio galinių nervų šakų trajektorija, – DW sakė Londono universiteto Anatomijos ir fiziologijos skyriaus vadovė Georga Longhurst. – Ankstesnių skrodimų ir MRT tyrimų metu šie nervai buvo pastebėti, tačiau niekada nebuvo taip išsamiai ištirti.“
Dešimtmečius nepastebėtas organas
Klitoris taip ilgai buvo ignoruojamas todėl, kad dešimtmečiais buvo tapatinamas tik su matoma jo viršūnėle, nors iš tiesų didžioji šio organo dalis slypi organizmo viduje. Išsamesnis anatominis supratimas medicinoje ėmė įsitvirtinti tik 20 a. pabaigoje ir 21 a. pradžioje.
Viena iš pagrindinių šių pokyčių iniciatorių buvo Australijos urologė Helen O`Connell. Pasitelkusi MRT tyrimą, ji įrodė, kad klitoris nėra mažas išorinis „gumbelis“, o didelis sudėtingos sandaros organas, kurio bendras ilgis, įskaitant vidines struktūras, siekia apie 8–12 centimetrų. Iš erekcinio audinio, susijaudinimo metu užsipildančio krauju, sudaryta matoma jo galvutė yra tik išorinė struktūros dalis, kuri tęsiasi po gaktikauliu ir apjuosia makšties angą.
Kol kas klitoris nėra mokslinių tyrimų objektas
Ju Young Lee yra neuromokslininkė, ilgą laiką tyrinėjusi smegenis. Tačiau pastaraisiais metais neuromokslas vis daugiau dėmesio skiria periferinėms nervų sistemoms, pavyzdžiui, žarnyno. Vienoje iš didžiausių Europos neuromokslo konferencijų Ju Young Lee kartą paklausė, ar kas nors tiria, kaip ginekologinių organų nervai sąveikauja su smegenimis. Ji įsiminė vieno diskusijos dalyvio atsakymą: „O, apie tai niekada nebuvau pagalvojęs.“
Ju Young Lee negalėjo palikti šio klausimo be atsakymo. Baigusi doktorantūrą, ji įsidarbino Amsterdamo universitetiniame medicinos centre, dalyvaujančiame tarptautiniame projekte „Human Organ Atlas Hub“. Šio projekto tikslas – pasitelkus sinchrotrono vaizdavimo technologiją, sudaryti sistemingą žmogaus organizmo žemėlapį. Tai būtų galima pavadinti savotišku „Google Earth“ žmogaus anatomijoje.
„Klitoris, žinoma, yra vienas iš žmogaus organų, – DW sakė Ju Young Lee. – Todėl buvo svarbu jį įtraukti.“
Kodėl tai svarbu medicinai
Pasak Ju Young Lee, paskelbus dar nerecenzuotą straipsnio versiją, su ja susisiekė jau ne vienas chirurgas, teigęs, kad šie atradimai jiems labai praverčia kasdieniame darbe. Mokslininkė paaiškina, kad išsamios klitorio anatomijos žinios „padės operacijas vulvos srityje atliekantiems chirurgams išvengti nervų pažeidimų“.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie duomenys gali būti ypač aktualūs atliekant su vulva susijusias operacijas, pavyzdžiui, gimdymo operacijas, lyties patvirtinimo operacijas ir rekonstrukcines operacijas po lyties organų sužalojimo.
Atotrūkio tarp mokslinių tyrimų ir klinikinės realybės mastas paaiškėja kalbantis su vyresniąja ginekologe ir Berlyno ligoninės Akušerijos skyriaus vadove Mandy Mangler. Pamačiusi naujus vaizdus, ji liko sužavėta – ne todėl, kad jie paneigė viską, ką iki tol žinojo, bet todėl, kad pagaliau jos įsivaizdavimas buvo patvirtintas įrodymais.
„Labai trūksta mokslinių klitorio tyrimų, – sakė ji DW. – Spėjimas, kad nervai tęsiasi iki gaktos kalvos ir lytinių lūpų, atrodė įtikinamas – dabar tai pagaliau įrodyta.“
Tai svarbu ne tik chirurgijoje ir seksualinėje medicinoje, bet ir gydant lytinių organų traumas. M. Mangler atkreipia dėmesį, kad klitoris medicinos studijose beveik neminimas. Dėl to gydytojai operacijas vulvos srityje atlieka gerai nesuprasdami pagrindinės nervų anatomijos. Todėl skausmas, jutimo praradimas ar seksualinė disfunkcija dažnai būna neatsiejami anksčiau atliktų operacijų ar gimdymų palydovai.
Varpa, klitoris ir lyčių sveikatos skirtumai
M. Mangler atvirai lygina šią situaciją su vyrų sveikatos priežiūros situacija. Savo ligoninėje ji dalijasi operacinėmis su urologais.
„Kiekvieną dieną matau, kiek pastangų dedama, kad, operuojant varpą, būtų išsaugoti nervai, – sakė ji. – Vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami mokymai, didinamas informuotumas. Kai kalbama apie klitorį, atrodo, kad niekam tai nerūpi.“
M. Mangler manymu, tai yra tipiškas pavyzdys, iliustruojantis sveikatos skirtumus tarp lyčių – medicininius standartus, kurie vyrams yra įprasti, o moterims – nepasiekiami ne dėl piktos valios, o dėl istoriškai susiklosčiusio požiūrio. Šią temą ji taip pat nagrinėja savo naujausioje knygoje „Nepamirškite klitorio“ (angl. „Don’t Miss the Clitoris“).
Negalutinis paveikslas
Viešuose pareiškimuose šis tyrimas neretai apibūdinamas kaip pirmasis „išsamus klitorio nervų žemėlapis“. Ju Young Lee nesutinka su tokiu apibūdinimu. Buvo išanalizuoti tik du pomirtiniai vyresnio amžiaus moterų mėginiai. Kaip klitorio struktūra ir funkcijos keičiasi per gyvenimą – brendimo, nėštumo, menopauzės laikotarpiu ar per menstruacinį ciklą – lieka beveik neištirta.
„Mokslininkui neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo, – pridūrė Ju Young Lee. – Ateities technologijos suteiks daugiau įžvalgų.“ Dar reikia atsakyti į daugybę klausimų, ir Ju Young Lee tikisi tai padaryti. Naujasis tyrimas toli gražu nėra galutinis taškas.
„Klitorio tyrimų sritis turėtų plėstis, – teigė G. Longhurst. – Tai nebeturėtų būti vien nišinis interesas.“
M. Mangler įsitikinusi, kad reikia keisti gydytojų požiūrį į klitorį.
„Atliekant bet kokią ginekologinę operaciją ir teikiant akušerines paslaugas, reikia atsižvelgti į klitorio anatomiją ir fiziologiją bei jas saugoti taip pat įprastai, kaip tai darome varpos atveju“, – teigė ji.
