Mėnulio regolitas yra smulkios, maždaug miltų konsistencijos, aštriabriaunės dulkės, dengiančios kone visą paviršių. Nuo „Apollo“ misijų laikų jis buvo laikomas viena didžiausių kliūčių astronautams. Šios dalelės kimba prie visko, gadina įrangą ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Visgi jau kurį laiką nagrinėjama ir galimybė panaudoti regolitą kaip statybinę medžiagą.
Dabar mokslininkai ištyrė, kaip regolitas gali sustiprinti pluoštinius polimerinius kompozitus – lengvas medžiagas, plačiai naudojamas aviacijoje ir kosmoso inžinerijoje. Bandymų metu į kompozitus buvo pridėta nuo 1 iki 10 procentų Mėnulio regolito simulianto ir atlikti įvairūs atsparumo bandymai. Paaiškėjo, kad optimalus regolito kiekis 30–40 proc. padidina atsparumą šlyties deformacijai, o atsparumą smūgiams – apie 15 proc., tuo tarpu jokios kitos polimero savybės nesuprastėja.
Efektas atsiranda mikroskopiniame lygmenyje: kampuotų ir didelį paviršiaus plotą turinčių regolito dalelių sąveika su polimero matrica padeda formuotis pluošto tilteliams, kurie efektyviai slopina mikroskopinių pažeidimų atsiradimą ir plitimą. Palyginus su tokios pat masės įprastais užpildais, regolito simulianto stiprinantis efektas yra geresnis, o pranašumą jam suteikia būtent kampuota forma.
Praktinė atradimo reikšmė yra ta, kad leidžia planuoti ne tik paprastų, bet ir aukšto atsparumo reikalaujančių konstrukcijų statybą Mėnulyje iš vietinių medžiagų. Viena didžiausių kosmoso tyrinėjimo kliūčių yra medžiagų transportavimo kaina: nugabenti kiekvieną kilogramą iš Žemės į Mėnulį kainuoja milžiniškas sumas. Galimybė panaudoti Mėnulio paviršiuje esančias medžiagas gerokai praplėstų ilgalaikių misijų ir infrastruktūros statybos galimybes.
Tyrimas čia.
