Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina valdančiuosius socialdemokratus galvoti apie prioritetus gynybai, o ne bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą.
Taip jis kalbėjo aukščiausiems šalies pareigūnams žadant kitąmet gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, tačiau dar neatskleidžiant, ar tai bus daugiau nei šiemet numatyti 5,38 proc. BVP.
„Pabandysiu dekonstruoti ministro pirmininko užuominas. Aš manau, absoliuti pinigų suma bus ta pati, bet kadangi šiek tiek ekonomika bus paaugusi, tai tai nebus 5,38 proc., tai bus kažkas šiek tiek virš penkių“, – Žinių radijui penktadienį sakė Seimo narys.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiau yra įvertinti, „ką mes už tuos pinigus galim padaryti kaip valstybė“.
„Kokie yra dabar prioritetai? Ar pilno operacinio pajėgumo divizijai to užtenka? Jeigu užtenka, tvarkoje. Ar mes norim turėti didesnę oro gynybos ambiciją? Tada skaičiuojam, ką reikėtų daryti. Jeigu neturim daugiau pinigų, tai gal tada galim kažkaip prioritetus perskirstyti“, – teigė L. Kasčiūnas.
BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir priimti Vokietijos brigadą.
Kasčiūnas: valstybė turi pasidaryti savirefleksiją dėl CŽA kalėjimo, iniciatyvos tikimasi iš LSDP
TS-LKD lyderis mano, kad Lietuva turėtų pasidaryti savirefleksiją dėl šalyje galimai veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo. Vis tik, pasak jo, iniciatyvos šiuo klausimu turėtų imtis valdantieji socialdemokratai.
„Atsakymas ir mums, kad bet koks parlamentinis tyrimas būtų labai ribotas, nes turi gauti amerikietišką informacijos pusę. Turbūt mes visos tos informacijos negautume. Todėl, be jokios abejonės, jeigu nenorime politinio fono, triukšmo, kas būtų parlamentinis tyrimas – reikėtų (...) arba palikti prokuratūrai tęsti tyrimą, arba (atlikti – ELTA) kažkokį vyriausybinį tyrimą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Vis tiek turime bent pabandyti padaryti savirefleksiją, pastanga iš valstybės turi būti su, turbūt, labai ribotomis galimybėmis. Jei kalbame apie vyriausybinį tyrimą – tai yra valdančiųjų reikalas, jie turi imti ir padaryti, o socdemai, kaip visada, yra neapsisprendę, kaip ir daugeliu kitų klausimų“, – akcentavo jis.
Pasak politiko, atliekant tyrimą būtų galima atsispirti nuo JAV Senato ataskaitoje pasirodžiusios informacijos apie grynuosius pinigus Lietuvos pareigūnams.
„Viena vertus, tai skamba kaip politinė archeologija, tą reikia pripažinti. Tai yra seni procesai. Kita vertus, Amerika tam tikrą savo refleksiją pasidarė, Senato ataskaita yra rimtas dokumentas. Ten yra tas labai svarbus sakinys, kad Lietuvos pareigūnams vaikščiojo kažkokie gryni pinigai. Nuo šito atsispirčiau: kokie pinigai, kas vaikščiojo ir kokiems pareigūnams?“ – dėstė L. Kasčiūnas.
„Jeigu buvo susiformavusi kažkokia valstybė valstybėje – atleiskite, mes turime Konstituciją, esame demokratiška šalis, yra demokratiškai išrinkti valstybės vadovai, kurie turėjo būti informuoti apie tokius sprendimus. Čia irgi įdomu, ar jie buvo informuoti, ar nebuvo, kas turėjo informuoti. Aš atsispirčiau nuo to“, – pabrėžė jis.
Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.
2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.
Kaip skelbta, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė nematantis prasmės pradėti dar vieną tyrimą dėl CŽA kalėjimo. Analogiškos pozicijos laikosi ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga nemano, kad tokio tyrimo reikia.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽA kalėjimo.
Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.
Trečioji byla prieš Lietuvą
Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.
Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽA kalėjimo.
2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽA kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.
Konservatorių lyderis: TS-LKD susitarimo dėl demografijos projektas – skambutis socdemams imtis veiksmų
Pirmiau už socialdemokratus nacionalinį partijų susitarimo dėl demografijos projektą paruošę konservatoriai nesiekia šiuo klausimu konkuruoti su valdančiaisiais, sako L. Kasčiūnas. Anot politiko, tai signalas Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai partijai taip pat paruošti konkretų dokumentą.
„Jeigu mes dabar einame pirmi su iniciatyva, tai turbūt skambutis ir socialdemokratams ilgai nelaukti ir paruošti praktinius dalykus. Aišku, būtų gerai visiems dar susėsti ir pasišnekėti. Ir vėlgi, kad tai eitų iš tyrimų, apklausų, analizės, ką reikėtų siūlyti, ir tada jau einame su sprendimais. Ir mes tikrai protingus sprendimus paremsime, faktas, duodame žodį. (…) Tai būtų nevalstybinis požiūris, jeigu dabar socdemai tai vertintų kaip kažkokią politinę konservatorių konkurenciją. Darome visi kartu, einame visi kartu ir priimame kartu sprendimus“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Šią savaitę Seimo TS-LKD frakcija parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms.
Konservatorių parengtame projekte siūloma plėsti valstybės paramą pirmajam būstui, kad ji būtų plačiau prieinama 18–35 metų gyventojams ir jaunoms šeimoms, stiprinti šeimos politiką ir paslaugų prieinamumą miestuose ir regionuose, sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą bei aktyviau skatinti grįžtamąją migraciją, padedant užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams sugrįžti ir integruotis į šalies darbo rinką bei švietimo sistemą.
Dėmesys, konservatorių teigimu, turi būti skiriamas ir sveiko senėjimo bei gyvenimo trukmės ilginimui. Projekte siūloma užtikrinti kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, įtraukti juos į visuomeninį bei ekonominį gyvenimą, taip pat sudaryti sąlygas daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje.
Pranešė inicijuosiantis nacionalinį susitarimą
Kaip skelbė ELTA, Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad toks susitarimas galėtų būti įgyvendintas per šią parlamento kadenciją.
Balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.
Pernai lapkritį tuometė premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.
Kasčiūnas: sprendimas dėl Žemaitaičio apkaltos – socialdemokratų atsakomybė
TS-LKD vedlys sako, kad dėl apkaltos proceso „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu veikiausiai bus svarstoma rudenį. Pasak jo, tolesnė proceso eiga priklauso nuo valdančiųjų socialdemokratų pozicijos.
„Mes galime apsispręsti labai greitai, bet akivaizdu, kad be socialdemokratų balsų nieko nebus. (...) Jie aiškiai pasakė, kad lauks aukščiausios instancijos teismo. Yra argumentų, kodėl to reikia, todėl kažkokio forsavimo šiai minutei iš mūsų pusės nebus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, socialdemokratai šiuo metu vertina ir politinę situaciją, tačiau pernelyg skubus apkaltos proceso inicijavimas galėtų būti naudingas pačiam R. Žemaitaičiui.
„Galbūt luktelkime to rudens, bet nepaskandinkime klausimo. Paklausime socialdemokratų, kada jie yra pasiruošę tai daryti, ir dar palauksime teisminio proceso. Aukščiausiasis Teismas gali ir nepriimti skundo, todėl atsakymą galime turėti gana greitai“, – kalbėjo jis.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad konservatoriai yra pasirengę palaikyti apkaltą, tačiau vien opozicijos balsų tam nepakanka.
„28 TS-LKD frakcijos nariai tikrai balsuos. Liberalai irgi tvirti. Bet tai yra tiktai 39 balsai. (...) Natūralu, kad viskas valdančiųjų, tai yra socialdemokratų, rankose“, – sakė politikas.
ELTA primena, kad Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Apeliacinis teismas padidino jam anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė. Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
